Klaipėdos uosto krova per pirmus aštuonis šių metų mėnesius nukrito beveik 14 proc., tačiau pajamos, gautos už krovą, smuko tik 4,8 proc. 

„Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos uosto krovinių nomenklatūra įvairiarūšė, priklausomybė nuo šiuo metu kraunamų tranzitinių krovinių yra sumažėjusi, o priklausomybė nuo brangių ir duodančių uostui didžiausią pridėtinę vertę generalinių krovinių - padidėjusi bei neekologiškas krovinys - anglis - uoste iš viso nėra kraunamas, per pirmus 8 šių metų mėnesius pastebimas 13,7 proc. krovos kritimas. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad lyginant pirmą ir antrą šių metų ketvirčius Klaipėdos uosto krovinių apyvarta auga. Be to, palyginus Uosto direkcijos gautas pajamas per atitinkamus šių ir praėjusių metų laikotarpius, skaičiuojamas tik 4,8 proc. kritimas“, - teigė Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Krova

2009 m. sausio-rugpjūčio mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 17,84 mln. tonų jūrinių krovinių, t.y. - 13,7 proc. arba 2,83 mln. tonų mažiau nei per atitinkamą 2008 metų laikotarpį. 

Pajamos

2009 m. sausio-rugpjūčio mėn. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pajamos sudarė 81,31 mln. litų, t.y. - 4,8 proc. arba 4,12 mln. litų mažiau nei per atitinkamą 2008 metų laikotarpį. 

Išsamiau apie priežastis, lemiančias Klaipėdos uosto krovos rezultatus 

1. Klaipėdos uoste kraunama didžiausia dalis brangių ir duodančių uostui didžiausią pridėtinę vertę generalinių krovinių (44,1 proc. 2009 m.), kurių paklausą lemia mūsų ir aplinkinių valstybių ekonomikos pokyčiai. Palyginimui - Rygos uoste 2009 metais generalinių krovinių dalis sudaro 24,1 proc., Talino - 23,2 proc., Ventspilio - 8,6 proc. Šių krovinių vartojimas mažėja labiausiai, lėtėjant ekonomikai, ir atvirkščiai, jų paklausa sparčiai auga, stiprėjant ekonomikai. Pavyzdžiui, 2007 metais generalinių krovinių apyvarta, lyginant su 2006 metais, Klaipėdos uoste išaugo 18,3 proc. (+1,46 mln. tonų), o šiemet šių krovinių apyvarta yra 23,1 proc. (- 1,45 mln. tonų) mažesnė nei per atitinkamą laikotarpį pernai.  

Pabaltijo uostų generalinių krovinių krovos rezultatai, 2009 m. sausį-rugpjūtį ir 2008 m. sausį-rugpjūtį 

Kadangi Kaliningrado, Klaipėdos ir Sankt Peterburgo uostų krovinių nomenklatūra skiriasi nežymiai (visuose uostuose brangūs - generaliniai kroviniai sudaro didelę visos apyvartos dalį), šiuose uostuose ir stebimi didžiausi neigiami pokyčiai 2009 metais (Kaliningrado uoste -26,4 proc., Sankt Peterburgo uoste -21,6 proc., Klaipėdos uoste -13,7 proc.). 

2. Klaipėdos uostas yra mažiausiai priklausomas nuo tranzitinių (ne Lietuvos importo / eksporto) krovinių. Tranzitinių krovinių perkrovimai yra padidintos rizikos, nes nacionalinės transporto sistemos įmonės turi tik ribotą įtaką tokiems kroviniams pritraukti į savo uostus. Didžiausią įtaką šių krovinių maršrutams daro valstybių, per kurių teritorijas kroviniai yra gabenami sausuma, transporto politika. Pagal 2009 m. I pusmečio rezultatus Talino uoste tranzitinių krovinių buvo krauta ~90 proc., Ventspilio uoste ~87 proc., Rygos uoste ~84 proc., Klaipėdos uoste - tik 36 proc. Didžiąją dalį tranzitinių krovinių Latvijos ir Estijos uostuose sudaro žaliavos (gamtinės iškasenos) - naftos produktai ir anglis. 

3. Klaipėdos uoste nekraunama anglis. 

Pabaltijo uostų anglies krovos rezultatai, 2009 m. sausį-rugpjūtį ir 2008 m. sausį-rugpjūtį