Klausimų, kuriuos uostamiesčio gyventojai užduoda Klaipėdos valdžiai, įvairovė kaskart parodo, kad žmonėms rūpi miestas, kuriame jie gyvena. Klaipėdiečius jaudina viskas – pradedant gatvių remontu, atliekų rūšiavimu, medžių genėjimu ar jų išsaugojimu, baigiant teritorijų sutvarkymu. Šį kartą į klaipėdiečius dominančius klausimus atsakė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.

– Klaipėdos skulptūrų parke yra lauko teniso kortai, kurie priklauso Teniso federacijai, verslininkams. Vedu ten savo anūkus į treniruotes. Kiek žinau, savivaldybė yra atleidusi teniso kortų savininkus nuo žemės nuomos mokesčio, tačiau už treniruotės valandą vis tiek tenka mokėti 40 litų. Jeigu savivaldybė atleidžia nuo mokesčio, kodėl nereguliuoja ir treniruotės kainos? Kodėl ji tokia didelė? Ar to negalima pakeisti?

– Skulptūrų parke esančių teniso kortų nuomininkai, vykdantys sveikatingumo veiklą, kreipėsi į savivaldybę, prašydami sumažinti jiems žemės nuomos mokestį. Klaipėdos miesto taryba labai atsakingai analizuoja jai administracijos teikiamus sprendimo projektus dėl atleidimo nuo žemės nuomos mokesčio. Kelerius metus iš eilės politikai leido teniso kortams sumažinti žemės nuomos mokestį, nes ten vykdoma aktyvi sportinė veikla ir taip prisidedama prie Lietuvos žmonių sveikatingumo programų. Teniso kortuose vykdoma veikla nėra remiama iš savivaldybės biudžeto, tai privati veikla ir administracija negali nustatyti vienokios ar kitokios paslaugų kainos.

– Gyvename Mažajame Kaimelyje, soduose. Turime visai nedidelį nuosavą namuką ir jau kelerius metus labai aktyviai rūšiuojame šiukšles. Daug išrūšiuojame ir sumetame į „varpelius“, taip pat savo kieme turime ir biokonteinerį. Tačiau už šiukšlių išvežimą mokame tiek pat, kiek ir tie, kurie visai nieko nedaro, nerūšiuoja ir savo šiukšles meta į vieną konteinerį. Ar nėra galimybės peržiūrėti ir kažkaip pakeisti tą mokėjimo tvarką?

– Džiaugiamės, kad jūs esate sąmoningas pilietis ir puikiai atliekate savo pareigą – rūšiuojate atliekas. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus rūšiuoti atliekas yra visų atliekų turėtojų pareiga. Kadangi komunalinių atliekų tvarkymo sistema yra nuolat tobulinama, savivaldybė analizuoja galimybę Klaipėdos mieste diferencijuoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priklausomai nuo to, kiek komunalinių atliekų pas atliekų turėtojus susidaro ir kaip jie tvarko savo atliekas. Tačiau artimiausiu metu Klaipėdos mieste diferencijuoti vietinės rinkliavos neketinama.

– Gyvenu Tauralaukyje, Eglių gatvėje. Mūsų gatvė, nors ji tėra apie 300 metrų ilgio, labai duobėta ir neteko girdėti, kad ją būtų ketinama suremontuoti. Tauralaukyje, kaip žinoma, gyvena ir buvęs Klaipėdos meras. Ta gatvė, kurioje yra jo namas, puikiai išasfaltuota, apšviesta, o Eglių gatvė kažkodėl pamiršta. Norėčiau sužinoti, kada bus suremontuota Eglių gatvė, užlygintos jos duobės?

– Miesto gatvės tvarkomos, atsižvelgiant į skiriamas lėšas. Pirmiausia remontuojamos magistralinės gatvės ir tos, kuriose organizuojamas viešojo transporto eismas. Gatvių tvarkymo darbus planuojama pradėti netrukus. Šiaurinėje miesto dalyje gatvių dangų remontui numatyta išleisti 770 tūkst. litų, pietinėje – apie 1 mln. litų. Pastaroji žiema nebuvo šalta ir gatvių būklė yra patenkinama, tačiau danga vis tiek dėvisi, todėl išmuštos duobės gatvėse bus tvarkomos pirmiausiai. Atsižvelgiant į Eglių gatvės būklę, šiemet yra numatytos lėšos asfaltuotos gatvės dalies (duobių) remontui, ir tai bus padaryta.

– Pastaruoju metu Klaipėdoje daug diskusijų kelia medžių kirtimas, genėjimas. Būtų labai malonu, jei miesto valdžia atsakytų, ar miesto viešaisiais želdiniais, medžiais rūpinasi tinkamos kvalifikacijos darbuotojai, kaip jie parinkti? Kiek ir kur šiemet numatyta pasodinti naujų medžių, kokių, kiek tai kainuos?

– Pagrindinės medžių šalinimo priežastys Klaipėdos mieste –  vėjovartos, vėjolaužos, sausuoliai, medžiai su kamienų puviniais, su lajų šakų 80 proc. ir daugiau nudžiūvimu, medžiai po audrų pavojingai pakrypę ar stipriai pakeltomis šaknimis, pasvirę į važiuojamąsias gatvės dalis, šaligatvius ar kitus praėjimus ir keliančius grėsmę praeiviams, transportui. Kadangi pašalinti želdiniai yra neatlygintini, administracija savo iniciatyva per 2011–2013 m. pasodino 1 400 krūmų ir 187 medžius. Visi miesto želdiniai yra prižiūrimi vadovaujantis aplinkos ministro įsakymu patvirtintomis Medžių ir kūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis. Klaipėdos mieste leidimus želdiniams pertvarkyti išduoda savivaldybės administracija. Želdinių priežiūros darbus Klaipėdoje atlieka bendrovė „Klaipėdos želdiniai“. Želdinius prižiūrintys šios įmonės darbuotojai yra baigę Aplinkos ministerijos patvirtintą specializuotą teorinio ir praktinio mokymo programą: „Medžių ir krūmų genėjimo, atjauninimo būdai, technologija ir technika“ ir turi nustatytos formos pažymėjimus. Šiemet iš specialiosios aplinkos rėmimo programos medžiams įsigyti skirta 100 tūkst. litų. Liepų gatvėje šiemet jau pasodinta 50 mažalapių liepų. Kitose miesto vietose planuojama pasodinti dar 70 medelių.

– Kodėl visos investicijos skiriamos senamiesčiui, jame dirbantiems verslininkams taikomos įvairios mokesčių nuolaidos? Kada bus atsigręžta į kitas miesto vietas, pavyzdžiui, kada bus suremontuota Debreceno, Pempininkų aikštės, kada sulygins baisųjį kalną prie P.Mašioto mokyklos ir ten įrengs normalią poilsio zoną?
– 2014–2020 metų perspektyvoje miesto taryba nusprendė vykdyti tikslinės probleminės teritorijos regeneravimo darbus areale tarp Danės g., Taikos pr., Kauno g., Šilutės pl. ir Mokyklos g. Šiai teritorijai tvarkyti bei objektams statyti bus pritrauktas ES finansavimas iš įvairių ministerijų. Šiais metais bus atlikti Debreceno aikštės remonto darbai. Pempininkų aikštės remonto darbai numatomi 2015 metais. Greta P.Mašioto mokyklos minimos teritorijos techninis projektas yra parengtas. Šiai teritorijai sutvarkyti ieškoma finansavimo galimybių.
Informacija

Klausimus rubrikai "Klausk Klaipėdos valdžios drąsiai" siųskite el. paštu [email protected]. Jų sulaukiama gerokai daugiau nei yra vietos puslapyje, tad dalis atsakoma asmeniškai, o aktualūs gausesnei grupei rubrikoje publikuojami vėliau. Dienraščio „Klaipėda“ pirmadienio leidinyje rubrika pasirodo kas dvi savaites.