Metus vainikavo atleidimai

2021-ųjų pabaiga tiek uoste veikiančioms įmonėms, tiek ir pačiai direkcijai buvo itin įtempta ir nieko gera nežadanti.

Baltarusijai taikomos sankcijos kirto krovos apimtims, o pačiam uosto vadovui Algiui Latakui dėl baltarusiškų trąšų skandalo tik per plauką pavyko išsaugoti generalinio direktoriaus postą, kai prieš pat Kalėdas susisiekimo ministras Marius Skuodis po pokalbio su Prezidentu Gitanu Nausėda paskelbė, kad vadovas "išlaiko mandatą ir toliau turi tęsti darbus".

Esą sankcijų poveikį uostas jautė jau visus praeitus metus, o dalis baltarusiškų krovinių jau nuo praėjusių metų sausio nepasiekdavo Klaipėdos uosto.

Iki šių metų balandžio direkcijoje planuojama atleisti nuo valytojų iki informacinių technologijų specialistų, skyrių vadovų pavaduotojų.

Tai lietė ir tranzitinius krovinius, kurių per 2021-uosius iš Rytų šalių, tarp jų ir Baltarusijos, sumažėjo 3 mln. tonų.

Esą tai ir lėmė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) apsisprendimą atleisti 20 darbuotojų.

Prieš Kalėdas dienraščiui A.Latakas kalbėjo, jog, vertinant tai, kad direkcijos pajamos gali drastiškai kristi dėl sankcijų, turėjo priimti sprendimą "bet kokiu atveju optimizuotis".

"Sodros" duomenimis, 2021 m. gruodį KVJUD dirbo 251 darbuotojas.

Iki šių metų balandžio direkcijoje planuojama atleisti nuo valytojų iki informacinių technologijų specialistų, skyrių vadovų pavaduotojų.

Atleidus šiuos žmones, tikimasi sutaupyti apie pusę milijono eurų per metus.

Jei KVJUD pajamos dar kristų, neatmetama, jog tai nebus paskutinis etatų mažinimas.

Logika: prieš naujuosius metus taupymo sumetimais nusprendusi atleisti kelias dešimtis uosto direkcijos darbuotojų, uosto administracijos vadovybė neatsisakė brangių projektų ir pirkinių, vienas jų – neseniai ant direkcijos pastato sienos atsiradęs įspūdingo dydžio ekranas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kur taupymo logika?

A.Latako teigimu, dalies darbuotojų nuspręsta atsisakyti būtent taupymo sumetimais, todėl dar praeitą rugsėjį buvo peržiūrėtos kai kurių jų funkcijos ir priimtas sprendimas tas dvi dešimtis žmonių atleisti.

Tačiau visai netrukus po to, pernai lapkritį, direkcija staiga startavo gana nepigiu "įvaizdiniu, komunikaciniu projektu", kurio viena dalių – ekranas ant įmonės pastato sienos – jau kelis mėnesius ryškiai šviečia ir dieną, ir naktį.

Šio įvaizdžio gerinimo projekto vertė – 46,9 tūkst. eurų. Vienas jo tikslų esą buvo "parodyti uostą iš arčiau".

Maža to, nepaisant labai neaiškių verslo perspektyvų, direkcija ir toliau neatsisako planų už 40 mln. eurų statyti naują administracinį pastatą su kruizinių laivų krantine.

Tad klausimas: kur čia taupymo logika?

Kur garantijos, kad perspektyvoje bus pakankamai lėšų, kai artimiausius kelerius metus prognozuojamas uosto bendrovių sąstingis dėl geopolitinių priežasčių?

Iš kur ketinama gauti pinigų administracinio pastato statymui, gal ketinama imti paskolą?

Nepaaiškino: už kokias lėšas ketinama statyti naują uosto direkcijos administracinį pastatą, uosto vadovas A.Latakas dienraščiui taip ir neatsakė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Labai norisi naujovių

Į klausimą, kur gaus 40 mln. pastato ir krantinės statybai, A.Latakas dienraščiui taip ir neatsakė.

Tik paminėjo, kad dabartinis uosto direkcijos administracinis pastatas iškilo dar 1980 m. ir jam reikalingas kapitalinis remontas.

"Atsižvelgus į tai, buvo nutarta organizuoti uosto direkcijos pastato, kaip reikšmingo architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu, architektūrinį konkursą, skirtą geriausiai statinio architektūrinei idėjai, pateikiamai projektiniuose pasiūlymuose, išreikšti. Kadangi naujasis Uosto direkcijos administracinis pastatas būtų statomas ant naujai formuojamos krantinės kruiziniams laivams švartuoti, buvo nuspręsta šiuos projektus sujungti ir įgyvendinti kartu", – kalbėjo A.Latakas.

Anot direktoriaus, bus skelbiamas konkursas kruizinių laivų terminalo krantinės ir pastato architektūrinėms idėjoms.

"Iki kol nauja, kruiziniams laivams švartuoti skirta krantinė ir Uosto direkcijos administracinis pastatas bus pastatyti, turės būti įgyvendintas ne vienas etapas. Koks bus rytojus ir ateitis, nežino niekas, o ką darysime ateityje mes, priklausys nuo tuo metu esamos situacijos", – dėstė uosto vadovas.

Nors 2020 m. į Klaipėdą neatplaukė nė vienas kruizinis laivas, o pernai sulaukta vos dviejų lainerių, A.Latakas tvirtino, kad uostamiestis neturi užtektinai vietos kruiziniams laivams švartuoti.

Esą iki pandemijos bent dešimt laivų, išreiškusių norą užsukti į Klaipėdą, direkcija atsisakė priimti dėl vietos stokos, todėl neva ir buvo priimtas sprendimas statyti naują krantinę.

Išpirko ir nebereikia?

Jei tai netrukdytų vystyti su tuo susijusio „Memelio miesto“ projekto, uosto direkcijai šiuo metu geriausia būtų naudotis tuo turtu ir ta infrastruktūra, kuris yra.

J.Janonio gatvėje esantis KVJUD administracinis pastatas paseno ir jam reikia kapitalinio remonto, nors vos prieš 11 metų jis buvo išpirktas iš bendrovės "DFDS Lisco".

Tos sutarties vertė siekė 14 mln. litų (daugiau nei 4 mln. eurų).

Uosto direkcijos administracinės patalpos tuomet buvo "išsibarsčiusios" įvairiose miesto vietose. Tad esą reikėjo uosto direkcijos tarnybas koncentruoti viename pastate.

Tada kalbėta, kad tokiu būdu bus geriau užtikrinamos operatyvios uosto valdymo funkcijos. Vienas pastato įsigijimo motyvų buvo siekis sutaupyti ir išvengti didelių komunalinių išlaidų, susidarančių eksploatuojant kelis objektus ir papildomai nuomojant kelias patalpas.

Į naujai įsigytą biurą J.Janonio gatvėje buvo perkelti darbuotojai, kurie iki tol dirbo uosto direkcijai priklausančiose patalpose Pilies g. 4, Nemuno g. 8A, Sankryžos g. 7, Nemuno g. 40.

Per tuos 11 metų nepigus pirkinys vargiai atsipirko, tačiau jo jau ketinama atsisakyti, nusprendus statyti naują uosto direkcijos administracinį pastatą ir krantinę prie jo už 40 mln. eurų.

Buvusieji vertina atsargiai

Buvęs KVJUD generalinis direktorius Arvydas Vaitkus patvirtino, kad naujo administracinio pastato planai buvo rengiami dar jam vadovaujant uosto direkcijai.

Nuomonė: buvęs uosto generalinis direktorius A.Vaitkus mano, kad dabartinė ekonominė situacija – ne pati geriausia ambicingiems planams įgyvendinti. Vytauto Petriko nuotr.

"Tačiau šiuo metu reikia atsižvelgti ir vertinti apskritai, kokia yra situacija ekonomikoje, kokia ji yra uoste ir pačioje uosto direkcijoje. Tad, kalbant apie tokio pobūdžio projektą, turbūt reikėtų kažkiek susilaikyti. Jei tai netrukdytų vystyti su tuo susijusio "Memelio miesto" projekto, uosto direkcijai šiuo metu geriausia būtų naudotis tuo turtu ir ta infrastruktūra, kuris yra", – teigė A.Vaitkus.

Tik neramu, kaip bus dėl Klaipėdos uosto – ar sumažės krovinių, ar pavyks pritraukti naujų, čia yra klaustukas.

Uosto direkcijai vadovavęs iš "DFDS Lisco" administracijai išperkant pastatą J.Janonio gatvėje, dabartinis Seimo narys Eugenijus Gentvilas nebuvo toks kategoriškas.

"Žmogiškai, man atrodo, per brangu tie 40 milijonų. Bet įmonės valdyba ir vadovybė turbūt žino geriau. Tik neramu, kaip bus dėl Klaipėdos uosto – ar sumažės krovinių, ar pavyks pritraukti naujų, čia yra klaustukas. Bet irgi nenoriu būti kategoriškas, nes maža kas. Dabar neplanuosime, o, žiūrėk, pasieks uostas kokių 50 mln. tonų apyvartą per metus ir sakys, kad ne laikas dabar planuoti. Aš už tai, kad būtų pasiruošta ir priimti kūrybiški sprendimai", – teigė E.Gentvilas.

Eugenijus Gentvilas: žmogiškai, man atrodo, per brangu tie 40 milijonų.

Investavimo tempų nemažins

Panašu, kad dėl geopolitinės situacijos prognozuojamas krovinių apyvartos kritimas dabartinės uosto direkcijos vadovybės visai nebaugina.

Antradienį ji pranešė, kad investavimo į uosto infrastruktūrą tempų nemažins, kad "Klaipėdos uostas atitiktų esamos ir ateities rinkos poreikius".

"Net ir esant neapibrėžtai situacijai dėl krovinių srautų, turime nesustoti ir vystyti uostą taip, kad jis išliktų patrauklus ir konkurencingas. Mūsų veiklos prioritetas išlieka vystyti ir plėtoti rinkos poreikius atitinkančią uosto infrastruktūrą, orientuotą į uosto pralaidumo ir laivybos saugumo didinimą. Be abejo, privalome dėti maksimalias pastangas siekdami pritraukti naujas rinkas", – teigė A.Latakas.

Net ir esant neapibrėžtai situacijai dėl krovinių srautų, turime nesustoti ir vystyti uostą taip, kad jis išliktų patrauklus ir konkurencingas.

Esą Klaipėdos uosto veikla turi būti orientuota ne tik į krovinių perkrovą, bet ir kuriant jo pridėtinę vertę.

Pranešama, kad uosto direkcijos strateginiame veiklos plane numatyta per ketverių metų laikotarpį į uosto vystymą investuoti 350 mln. eurų.

Daugiau nei pusę suplanuotų investicinių lėšų numatoma skirti bendro naudojimo uosto prieigos infrastruktūrai plėtoti, apie trečdalį – krantinių rekonstrukcijai bei geležinkelio kelių plėtrai.

"Kitąmet planuojama užbaigti bangolaužių rekonstrukciją, veiklos plano laikotarpiu numatyta vidinį laivybos kanalą išgilinti iki 15,5 m bei įgyvendinti išorinio laivybos kanalo gilinimą iki 16 m. Taip pat suplanuota vykdyti uosto laivybos kanalo gilinimą iki 17 m gylio ir platinimą", – rašoma uosto direkcijos pranešime.

Iki 2023 m. turėtų būti pakeistas direkcijos teisinis statusas iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę.

Ar investicijos į infrastruktūrą didinamos dėl šių užmojų, neaišku.