„Susitikime su įmonėmis, informavome, apie griežtėjančius aplinkosauginius reikalavimus dėl nuotekų tvarkymo bei kokių priemonių imtis užkardant taršą. Pranešimai su raginimu išsitirti nuotekas, ar kartu su jomis neišleidžia pavojingų prioritetinių ir kitų medžiagų, išsiųsti 91 įmonei, kurių išleidžiamų nuotekų kiekis, didesnis nei 5 kubiniai metrai per parą. Prašome įmonių, atlikus tyrimus, apie jų rezultatus informuoti bendrovę „Klaipėdos vanduo“. Jei tyrimų metu bus nustatyta, kad įmonių nuotekose, gamybos metu, susidaro prioritetinių pavojingų ir kitų medžiagų, privalėsime iš naujo pasirašyti sutartis ir perskaičiuoti nuotekų valymo tarifą. Taip pat įmonės, kurių gamybos metu susidaro prioritetinės pavojingos ir kitos medžiagos privalės mums, AAD ir aplinkos apsaugos agentūrai kartą metuose teikti priemonių planus, kaip planuoja efektyvinti gamybinę veiklą, kad nesusidarytų pavojingų medžiagų nuotekose“, – sako bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ griežtesnės kontrolės ėmėsi remiantis nuotekų tvarkymo reglamentu ir nuolat griežtėjant aplinkosauginiams reikalavimams. Iki 2033 metų kai kurių prioritetinių pavojingų medžiagų išleidžiamose nuotekose nebegalės likti. Pasak Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus Viktoro Krolio, tarp dalyvavusių susitikime rūmų narių - tokios pramonės įmonės kaip bendrovės „Neo Group“, „Klaipėdos nafta“, „Grigeo Klaipėda“,“ Vakarų laivų gamykla“, „Melt Water“, „Klaipėdos Smeltė“, „Klasera“ ir kt. Tai rodo, kad Klaipėdos regiono įmonėms aplinkos apsaugos klausimai yra itin svarbūs.

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ nuo šių metų pradžios perskaičiavo mokestį už padidėjusią ir specifinę taršą. Klaipėdoje ir Klaipėdos rajone iš 4240 įmonių 235 deklaruoja išleidžiančios padidėjusios ir specifinės taršos nuotekas, todėl visoms perskaičiuotas taršos mokestis. Ypač taršioms įmonėms nuotekų tvarkymo kaina didėjo apie 20 procentų. Įmonėms, kurios su nuotekomis išleidžia gyvsidabrį, cinką, kadmį, nikelį taršos mokestis didėja labiausiai. Pavyzdžiui, didžiausią taršą deklaruojančioms įmonėms bendra nuotekų tvarkymo kaina didėjo iki 15 centų už kubinį metrą. Taršos mokestis perskaičiuotas po įsigaliojusio naujo mokesčio už gamtos teršimą ir LR aplinkos ministro įsakymo, patvirtinto 2020 m. gruodžio 17d. dėl apmokestinamųjų teršalų prisikyrimo grupėms.