Įžvelgė kurstymą
„Klaipėdoje siūloma sulyginti su žeme „Žaliakalnio“ gimnaziją, siekiant atkurti senovinį bastioną“, – tokia formuluote pradėtas tekstas, kuris buvo patalpintas „Rusakalbė Klaipėda“ feisbuko paskyroje.
Tekstas šiame puslapyje atsirado po viešai aprašytos architektų ir istorikų diskusijos apie po šios mokyklos pamatais esančias Malūno bastiono liekanas.
Ekspertai ir architektai turi teisę diskusijoms, tačiau niekas uostamiestyje net nesvarsto realiai griauti šios mokyklos.
Paaiškėjo, kad „Žaliakalnio“ gimnazijos direktoriui Vitalijui Jakobčiukui jau teko atsakinėti į sunerimusių tėvų klausimus apie mokyklos griovimą.
„Klausinėta, ar dar dirbs mokykla? Viršūnė. Darbuotojai ir tėvai yra susinervinę. Aš pavargau juos raminti. Ir kam reikėjo rašyti? Idiotiški dalykai. Aš iš viso nesuprantu, kodėl toks tekstas turėjo atsirasti. Juk jokių sprendimų griauti nėra“, – kalbėjo V. Jakobčiukas.
Jis pripažino, kad rusakalbių mokyklų korta negražiai manipuliuojama.
Mokyklos vadovas nebuvo patenkintas, kad kai kas socialiniame tinkle pasistengė pateikti archeologų ir istorikų diskusiją kaip grėsmę mokyklai.
Tai yra tautinės nesantaikos kurstymas.
„Kyla klausimas, kam vėl lįsti reikėjo? Bet tai yra nusikaltimas. Tai yra tautinės nesantaikos kurstymas“, – tikino V. Jakobčiukas.
Investuoja milijonus eurų
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas patikino, kad apie šios mokyklos griovimą negali būti net kalbos.
„Niekas nieko negriaus. Ši mokykla, kaip ir visos kitos, yra tvarkoma ir prižiūrima. Savivaldybė stengiasi, kad infrastruktūra būtų tinkama visoms mokykloms. Savivaldybė nėra prieš nė vieną tautinę ir kultūrinę mažumą“, – pabrėžė A. Žukas.
„Žaliakalnio“ gimnazijos direktorius V. Jakobčiukas akcentavo, kad į šią mokyklą investuota ženkli suma iš ES fondų.
„Kas griaus, kai tiek investuota? Investuojama į labai rimtus dalykus, mes turime kelti mokinių lietuvių kalbos žinias. Investuojama į kultūrinį ugdymą, lietuvių kalbos mokymą, gamtos ir tiksliųjų mokslų studijas“, – kalbėjo ugdymo įstaigos vadovas.
Klaipėdos savivaldybės administracija įgyvendina projektą „Tūkstantmečio mokyklos II“. Bendras projekto biudžetas – 12,5 mln. eurų.
Projekte dalyvauja šešios Klaipėdos miesto mokyklos – „Aitvaro“ ir „Žaliakalnio“ gimnazijos, Liudviko Stulpino, „Santarvės“, „Saulėtekio“ ir „Smeltės“ progimnazijos.
Klaipėdos savivaldybė pranešė, kad pagal projektą „Tūkstantmečio mokyklos II“ Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijai skirta – 1,7 mln. eurų, iš jų per 215 tūkst. – infrastruktūrai.
Giedos himną
„Žaliakalnio“ gimnazijos direktorius V. Jakobčiukas tikino, kad šiais metais 49 mokyklos abiturientai įstojo į Lietuvos universitetus, iš jų 39 – į nemokamas vietas.
„Šiemet buvo pati didžiausia abiturientų laida. Kai kažkas skleidžia gandą, kad vaikai nenori mokytis lietuvių kalbos, tai tikrai yra neteisybė. Vaikai ką tik grįžo į stovyklos Monciškėse, jų vadovai vedė užsiėmimus lietuvių kalba. Vaikai buvo labai patenkinti“, – pasakojo mokyklos vadovas.
V. Jakobčiukas pasakojo, kad šį pirmadienį mokyklos kieme skambės Lietuvos himnas ir bus keliama valstybės vėliava.
„Tai yra tradicija. Mes visada giedame himną rugsėjo 1-ąją. Tačiau, žinote, vaikai pirmadienį dainuos dar ir tris dainas – lietuvių, anglų ir rusų kalbomis apie tai, kad vasara baigiasi. Prisipažinsiu, bijau, kad ir ši tradicija nevirstų kokia nors manipuliacija“, – kalbėjo V. Jakobčiukas.
Naujausi komentarai