Detaliųjų planų derinimą vilkinantys valdininkai žmones verčia jiems nešti kyšius, savo interesus ginti teisme arba dėl patirtų nuostolių skelbti įmonės bankrotą. Tokių pavyzdžių dabar tik daugėja.
Eilėje – pusė metų
Gargždiškis Martynas Buivydas tapo kone pirmuoju Lietuvoje žmogumi, kuris iš Klaipėdos rajono savivaldybės bando prisiteisti patirtus nuostolius. Pinigus vyras prarado todėl, kad valdininkai laiku nesuderino jo sklypo detaliojo plano, todėl šį reikia rengti iš naujo.
"Aš norėjau tik padalyti savo turimą sklypą į du, nes vieną norėjau parduoti. Kai naujo sklypo detalusis planas buvo parengtas, jis beveik pusę metų nepateko į Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinę statybų komisiją (NSK). O kai pateko, paaiškėjo, kad pasibaigęs kai kurių dokumentų galiojimo terminas, todėl detalųjį reikia rengti iš naujo", – skundėsi M.Buivydas.
Esmė ta, kad rengiant detalųjį planą, pirmiausiai su savivaldybės administracijos direktoriumi reikia pasirašyti sutartį, kuria perleidžiamos teritorijos planavimo organizatoriaus teisės. Po to yra pateikiamos sąlygos, pagal kurias ir turi būti rengiamas detalusis planas. Sutartis ir sąlygos galioja trejus metus.
M.Buivydas detalųjį planą pradėjo rengti, kai iki šių dokumentų galiojimo pabaigos buvo likę metai.
"Anksčiau neradau architekto, nes buvo pats statybų bumas. Tačiau atrodė, kad metų parengti planą ir jį suderinti užteks, nes NSK detalųjį turi apsvarstyti per 15 dienų. O svarstė net daugiau nei šešis mėnesius, todėl ir baigėsi dokumentų galiojimas", – apmaudo neslėpė M.Buivydas.
M.Buivydas siekia, kad jam iš savivaldybės būtų priteista beveik 18 tūkst. litų, kuriuos jis sumokėjo architektui už detaliojo plano rengimą. "Juk dabar tas detalusis yra niekinis, tenka rengti naują, todėl vėl reikia samdytis architektą", – argumentavo žmogus.
Jis tikino galįs prisiteisti ir neturtinę žalą, nes naujai formuojamam sklypui jau buvo radęs ir pirkėją, suderėjęs kainą. Tačiau įstrigus sklypo detaliojo plano derinimo procedūroms, pirkėjas pasuko savo keliais.
"Valdininkai jaučiasi ramūs, nes žmonės bijo kreiptis į teismus ginti savo interesų. Dėl to bijojimo ir klesti anarchija, valdininkai daro, ką nori, nes žino, kad niekas niekur iš baimės nesikreips, todėl biurokratai liks nenubausti. Man trūko kantrybė", – prisipažino M.Buivydas.
Nederina dėl akių spalvos
Kantrybė trūko ir teritorijų planavimo ir projektavimo bendrovės "Almontus" direktoriui Visvaldui Petrylai. Jis skundais užvertė ne tik rajono savivaldybę, Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, Vyriausybės atstovę, bet ir Seimo kontrolieriaus tarnybą.
"Visi architektai skundžiasi, kad specialiai vilkinama suderinti detaliuosius planus, kad rajono savivaldybės NSK klesti netvarka. Tačiau visi bijo skųstis, nes žino, kad su jais gali būti susidorota. Kaip? Na, nepatiks akių spalva ir nederins detaliojo plano. Mes, matyt, esame drąsesni ir kvailesni. Kita vertus, nebeturime ko prarasti, nes dėl tokių komisijos veiksmų esame atsidūrę ant bankroto ribos", – teigė V.Petryla.
Bankrotas įmonei gresia todėl, kad iš daugelio užsakovų jau nebebus įmanoma gauti atlygio už parengtą detalųjį planą, kitiems tenka mokėti delspinigius.
Priežastis paprasta – detalųjį planą rengianti bendrovė su jo užsakovu pasirašo sutartį, kurioje numato terminus, kada planas bus patvirtintas.
"Mes net numatome triskart ilgesnius terminus derinimo procedūrai. Tačiau ir tai nespėjame. Detalusis derinamas ir tvirtinamas ne du mėnesius, kaip numato įstatymai, o vien NSK jis nepasiekia po septynis ir daugiau mėnesių. O sutartyje su užsakovu numatyta, kad už kiekvieną uždelstą dieną, kol detalusis dar nepatvirtintas, turime mokėti delspinigius", – aiškino V.Petryla.
Delspinigiai, kurių dydis 0,2 proc. nuo sutarties vertės, išties nemaži, įvertinus, kad parengti detalųjį planą kainuoja nuo 10 tūkst. litų. Vadinasi, jį rengianti bendrovė užsakovui kasdien mažiausiai turi mokėti po 20 litų, per mėnesį – 600 litų. Ir taip apie pusę metų.
Sumos dydis lemia greitį
V.Petryla, kuris yra dirbęs ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teisės departamento direktoriumi, įsitikinęs, kad detaliųjų derinimas rajono savivaldybės NSK specialiai vilkinamas, nes yra "lygūs ir lygesni".
"Kai pateiki prašymą, kad detalusis būtų svarstomas NSK, sekretorius suteikia registracijos numeriuką. Tačiau kai skelbiama, kokie planai bus svarstomi komisijoje, registracijos numeriai neviešinami. Todėl yra puiki galimybė be eilės patvirtinti reikiamą detalųjį planą. Žinau tai, – vienoje teritorijoje dvi bendrovės rengėme detaliuosius planus. Kaimynų buvo patvirtintas dar pernai, o mūsiškis iki šiol nesulaukė eilės, nors juos pateikėme beveik kartu. Taip yra todėl, kad yra savi ir ne savi, yra už kyšius ir jų neduodantys", – esama tvarka piktinosi V.Petryla.
Kyšio dydis esą ir priklauso nuo detaliojo plano suderinimo greičio, jo apimties ir nustatytų pažeidimų gausos.
Projektui – 5,7 min.
Ir V.Petryla, ir Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė, pastaruoju metu tirianti skundus dėl detaliųjų planų derinimo terminų vilkinimo, teigė, kad pati blogiausia padėtis yra Klaipėdos rajono savivaldybėje.
To neneigė ir savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vida Vytienė: "Popieriai tikrai labai rimti. Rašome raštus Aplinkos ministerijai, kad ką nors patartų, padėtų, nes esame absurdiškoje situacijoje".
Jos teigimu, visos bėdos prasidėjo tuomet, kai 2006 m. buvo patvirtintas Klaipėdos rajono teritorijos bendrasis planas, suteikęs teisę planuoti teritorijas, o po to jose ir statyti. Tuomet ir užplūdo prašymai derinti detaliuosius planus bei techninius projektus.
"Per praėjusius metus Nuolatinėje statybų komisijoje tikrinome 2006 projektus – 750 detaliųjų planų ir 1256 techninius projektus. Neįsivaizduoju, kaip tai padarėme, nes suskaičiavome, kad patikrinti vieną projektą tebuvo 5,7 minutės. Nepaisant to, eilė neišnyko. Kad jos neliktų, per šią savaitę reikėtų patikrinti apie 600 detaliųjų planų ir techninius projektus", – guodėsi V.Vytienė.
NSK renkasi tik vieną kartą per savaitę keturioms valandoms. Nustatyti ilgesnio jos darbo laiko esą neįmanoma, nes, anot V.Vytienės, komisijoje dalyvauja daugelio žinybų atstovai, kurie turi savo tiesioginį darbą.
Architektės įsitikinimu, rajono savivaldybės NSK turėtų dirbti etatiniai žmonės.
Kreipėsi į ministeriją
Dar viena priežastis, kodėl stringa detaliųjų planų derinimas, yra ne tik jų kiekis, bet ir tai, kad V.Vytienė, jos pačios žodžiais, reikalauja kokybės.
"Planuojama teritorija yra neurbanizuota, todėl parengtus detaliuosius planus reikia įvertinti daugeliu aspektų. Tegul kaltina mane, kala prie sienos dėl vilkinimo, tačiau aš turiu kovoti už kokybę", – narsą demonstravo V.Vytienė.
Projektų kokybė ir kiekiai lemia, kad detalieji planai ir techniniai projektai NSK derinami ne per dvi savaites, kaip reikalauja įstatymai, o atitinkamai per 25 ir 16 savaičių.
"Dabar Aplinkos ministerijos prašome suteikti teisę nustatyti ilgesnį projektų derinimo laiką, įvertinant savivaldybės darbų apimtis. Koks laikotarpis mus išgelbėtų? Konkrečiai jo nenurodome", – teigė V.Vytienė.
Paklausta, kada išsiuntė tokį pagalbos prašymą Aplinkos ministerijai, valdininkė penktadienį, iki darbo pabaigos likus kiek daugiau nei pusvalandžiui, teigė: "Raštą surašėme ir šiandien, jei suspėsime, bandysime išsiųsti".
Kristina Vintilaitė
Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje
Pastaruoju metu vis dažniau sulaukiame skundų, kad Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinė statybų komisija, kuri derina statinių techninius projektus ir detaliuosius planus, dirba pažeisdama teisės aktus. Žmonėms pats reikšmingiausias pažeidimas – komisija nesilaiko tų terminų, kuriuos numato įstatymas. Jie trumpi, tačiau, žmonių teigimu, ištįsta iki begalybės ir kartais siekia septynis ar aštuonis mėnesius. Suprantu, kad projektai derinami pažeidžiant terminus dėl milžiniškų darbo krūvių. Tačiau valdžia tam ir yra. Ji disponuoja finansiniais ir kadrų resursais, turi visas galimybes įvertinti situacijos specifiką ir didinti vienos tarnybos darbuotojų skaičių, o kitos – mažinti. Be abejo, tokiems sprendimas reikia geros valios, bet, matyt, geriau kankinti.
Naujausi komentarai