Kaip ir kitame upės krante, dabartinėje "Klaipėdos energijos" teritorijoje netolimoje ateityje turėtų driektis pėsčiųjų ir dviračių takai, dalis erdvės atiduota naujai statybai, o istorinę vertę turintys gamybiniai pastatai turėtų būti pritaikyti visuomenės poreikiams.

"Klaipėdos energijos" teritorijos konversijos galimybių studija pagaliau pristatyta uostamiesčio savivaldybės vadovams.

Detaliajame plane yra numatyti keturi pertvarkos etapai, konkretus grafikas, kada ir kaip konversija turėtų vykti.

Vienoje alternatyvoje numatyta centrinę teritorijos dalį palikti gamybinę, kaip yra dabar, kad joje ir toliau galėtų veikti rezervinė "Klaipėdos energijos" katilinė, o rytinėje ir vakarinėje dalyje galima būtų statyti gyvenamuosius namus.

Antroji alternatyva – panaši į pirmąją, tik gamybinę teritoriją siūloma sumažinti.

Trečiasis variantas – iš Dangės pakrantės visiškai iškelti šilumos gamybą.

Rytinėje ir vakarinėje dalyje planuoti gyvenamosios ir komercinės paskirties objektus, o centrinėje dalyje esančiuose pastatuose, tarp kurių yra ir saugomų, įrengti Technikos muziejų ar Technologijų parką.

Nors pagal planus permainos pramoninėje bendrovės "Klaipėdos energija" teritorijoje turėtų būti baigtos iki 2030-ųjų, savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis, dalyvavęs konversijos studijos pristatyme, mano, kad laiko darbams tikrai nėra per daug.

"Pagal detaliojo plano sprendinius, jei viskas vyks kaip suplanuota, pirmieji statiniai čia galėtų atsirasti apie 2030 m. Šita puiki vieta tikrai galėtų būti geriau išnaudojama, nes teritorijos didžioji dalis dabar yra nenaudojama. O dar vienos dykvietės šalia Dangės tikrai nereikėtų", – teigė G.Neniškis.