Prioritetą teiks aplinkai

Lietuvos susisiekimo ministerija užsakys parengti susisiekimo plėtros iki 2050 m. strategiją. Jos rengimo konkursą laimėjo Vilniaus bendrovė „Smart Continent“. Ji dokumentą rengs už 70 tūkst. eurų.

Numatyta, kad ilgalaikė transporto plėtros strategija apims ne tik Klaipėdos uosto plėtrą, bet ir vidaus vandenų laivybos vystymą, „Smiltynės perkėlos“ veiklą, kitas susisiekimo ministerijos sritis.

Rengiant naujus veiklos scenarijus didelį dėmesį planuojama teikti aplinkos oro kokybės gerinimui, alternatyvių degalų naudojimo plėtrai, kombinuoto (multimodalinio) transporto skatinimui.

Gali būti ir taip, kad 2050 m. Klaipėdos uostas jau bus užmiršęs, kas yra tarša, po jį plaukios tik dujomis ar netgi tik elektra (baterijomis) varomi laivai, galbūt jau ir valdomi ne įgulų, o iš dispečerinių nuotolinio valdymo būdu. 

Vertins investicijų poreikį

Numatyta, kad bus rengiami net 6 Lietuvos susisiekimo sistemos vystymo scenarijai.

Trys scenarijai apims laikotarpį iki 2030 m., dar 3 – iki 2050 metų.

Lietuvos susisiekimo sistemos vystymo strategiją planuojama konstruoti vertinant ne mažiau kaip 10-ies aplinkinių šalių vystymosi planus.

Atrodytų, kad toks strategijos rengimas yra nieko vertas, tačiau taip nėra. Susisiekimo sistema yra labai svarbi. Pagal jos scenarijus gali būti atliekamos korekcijos kituose Lietuvos svarbiuose dokumentuose.

Rengiant vystymosi scenarijus ketinama parengti daug dokumentų, tokių kaip preliminarūs svarbiausių statybų grafikai, investicijų poreikis, finansavimo šaltiniai. Taip pat numatoma parengti transporto infrastruktūros valdymo gaires savivaldybėms ir infrastruktūros valdytojams.

Bet kokių lėšų planavimą ypač sulėtins tai, kad po 2023 m. beveik neliks paramos iš ES Lietuvos transporto sistemai vystyti.

 

Veikla be ES paramos

Dėl Lietuvos susisiekimo plėtros iki 2050 m. strategijos yra sudaryta speciali darbo grupė. Jai ir bus teikiami visi su strategija iki 2050 m. susiję dokumentai. 

Kaip parodė pastarųjų metų įvykiai, Lietuvoje investicijos transporto srityje yra planuojamos labai lėtai, su didžiule atsarga į priekį.

Neįtikėtina, kad Klaipėdos miestui itin svarbaus pietinio aplinkkelio statybos valstybės dokumentuose nukeltos net į 2034-uosius metus.

Bet kokių lėšų planavimą ypač sulėtins tai, kad po 2023 m. beveik neliks  ES paramos Lietuvos transporto sistemos (TEN-T tinklo) vystymui.

Lietuvos susisiekimo plėtros iki 2050 m. strategija iš esmės turės atsakyti į klausimus, kaip Lietuva vystys savo kelius, geležinkelius, uostus be ES paramos. Kokios bus reikalingos lėšos iš valstybės biudžeto? Galbūt, kokie turės būti įvesti nauji mokesčiai tam, kad pavyktų tinkamai išlaikyti kelius ir kitą sukurtą infrastruktūrą?