Žinoma nuo Pirmojo pasaulinio karo

Sužinojome ir tai, kad Lietuvos pasienyje su Baltarusija koncertina reikia aptverti daugiau kaip 300 km ruožą. Pasienyje turi būti dėliojama ne viena, o iš karto net 6 koncertinos linijos, sukeltos viena ant kitos trimis aukštais.

Nuostabą sukėlė ir tai, kad ypatingos vielos, į kurią žmogus įsipainiotų lyg į voratinklį, mes gauname iš Ukrainos. Ši viela asocijuojasi su karu, bet su konfliktais Donecke ar Luhanske ji neturi nieko bendro. Ši ypatinga dumples primenanti ištempiama tvora nėra atsiradusi Rytų Europoje.

Koncertinos vielą iš Ukrainos Lietuva gavo todėl, kad ši šalis yra viena didžiausių jos gamintojų Europoje. Dnipre gaminama kelių pavadinimų ir kombinacijų spygliuota koncertinos viela. Ji yra cinkuota, gana kokybiška ir ilgaamžė.

Ukrainiečiai rekomenduoja jų pagamintą vielą naudoti atominių elektrinių, naftos verslovių ir gamyklų, oro uostų, karinių ir specialiųjų objektų, taip pat valstybės sienų apsaugai.

Koncertinos krikštatėvis

Į ritinį susukta spygliuota viela pirmą kartą panaudota Pirmojo pasaulinio karo mūšio laukuose. Ji naktį būdavo ištempiama prieš apkasus, kad priešui būtų sunkiau prasiveržti. Patys kareiviai suko įprastą ištisinę vielą.

Spygliuotos vielos koncertinos krikštatėviu laikomas vokietis Horstas Danertas. Jis 1930 m. iš karštame aliejuje užgrūdintos vielos pradėjo gaminti iki 15 m ilgio jos ritinius su specialiais spygliukais.

Ir tuo metu, o kartais ir dabar, ji vadinama Danerto viela. Koncertinos pavadinimą įgijo vėliau, nes priminė tampomą dumplinį instrumentą.

Danerto viela buvo itin populiari. Ją pramoniniu būdu pradėjo gaminti Vokietijoje. Didžiausias pirkėjas buvo Didžioji Britanija. Ji prieš karą valdė daug kolonijų, kur tokia viela tiko apsaugai nuo įniršusių čiabuvių.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Danerto vielos paklausa dar labiau išaugo. Ją ėmė naudoti ir pati Vokietija. Viela tiko belaisvių stovykloms aptverti.

Gali būti, kad dėl Antrojo pasaulinio karo metais naudotos Danerto vielos paskirties saugoti sulaikytus žmones, po karo ji vis dažniau pradėta naudoti kalėjimuose, strateginiuose objektuose, kitose vietose, kur pravertė teritorijos apsaugai.

Koncertinos sistema laivuose

Viena iš koncertinos panaudojimo paskirčių – laivų apsauga nuo piratų.

Laivuose ši viela pradėta naudoti maždaug nuo 2008 m. Ji, plaukiant per pavojingas zonas, kur yra piratų, būdavo apvyniojama pagal laivo bortus visu jų perimetru.

Paaiškėjo, kad viela efektyviai saugo laivų įgulas nuo piratų, tačiau susidurta su problema atplaukus į uostus. Viela trukdė krovai. Pretenzijų dėl jos ėmė reikšti uostų kontrolės tarnybos – ir dėl estetikos, ir dėl trukdžių tinkamai apžiūrėti laivą.

Taip pat greitai paaiškėjo, kad įprasta koncertina, ištempta laivuose, yra netinkama naudoti. Sūrus vanduo jai darė žymų poveikį – viela apsitraukdavo apnašomis, rūdimis.

Laivuose buvo parengtos specialios sistemos, kurios leisdavo vielą lengvai ištempti plaukiant per pavojingas zonas ir pasirodžius piratams.

Praėjus pavojui ar įplaukiant laivui į uostą ji lengvai sustumiama į specialų būgną, kuris užsidaro, kartu apsaugodamas spygliuotą vielą nuo sūraus vandens poveikio.

Ši speciali koncertinos naudojimo sistema pavadinta „priešpiratine“. Ji gaminama iš specialiai paruoštos spygliuotos vielos. Ši sistema su koncertinos viela laivuose yra naudojama iki šiol, bet ne itin gausiai.