Niekam nepriskirta trečdalis

Pakeisti Miesto tvarkymo ir švaros taisykles tarybos prašyta pastarojo posėdžio metu.

Korekcijomis siekta, kad mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietas ir aikšteles prižiūrėtų atliekų turėtojai.

Taip numatyta Miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse. Tvarkas norėta suvienodinti.

Miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse siekta patikslinti faktiškai naudojamos teritorijos apibrėžimą. Pastarajai buvo numatyta priskirti konteinerių aikšteles ir vietas bei teritoriją trijų metrų spinduliu aplink jas.

Jei miesto taryba būtų pritarusi, visi atliekų turėtojai – patys gyventojai ar jų pasirinkti paslaugos teikėjai – rūpintųsi konteinerių aikštelėmis.

Dabar 60 proc. konteinerių aikštelių patenka į daugiabučiams namams tvarkyti priskirtas teritorijas. Tad jas prižiūri namų valdos, bendrijos.

Likusios yra vadinamosiose pilkosiose zonose. Tad jomis rūpinasi savivaldybė. Daugiausia pilkųjų zonų yra prie pagrindinių miesto gatvių: Baltijos prospekte, senamiestyje, naujamiestyje. Tokių plotų nėra gyvenamuosiuose rajonuose.

"Norėjome, kad kiekvienas atliekų turėtojas būtų atsakingas už konteinerių aikšteles. Neliktų niekam nepriskirtų. Tada atsirastų daugiau tvarkos mieste. Būtų iš ko pareikalauti išsikuopti. Juk niekas iš savivaldybės neateina ir neprišiukšlina ten", – tvirtino specialistai.

Kilo klausimų dėl išlaidų

Miesto tarybai sprendimo projektas, kuriuo bandyta pakeisti taisykles, buvo teikiamas antrą kartą.

Pirmą kartą svarstymas atidėtas, nes laukta, kol bus parengta konteinerių vietų ir aikštelių schema.

Šį kartą miesto taryba nepritarė tvarkai, nors reikalauta schema jau buvo parengta.

Svarstant taisyklių pakeitimus, politikai domėjosi, ar dėl pokyčių gyventojams gali būti pateiktos papildomos sąskaitos už tvarkymą.

"Mano žiniomis, išlaidos neturėtų išaugti. Konteinerių aikštelės ir teritorija aplink juos siekia iki devynių kvadratinių metrų ploto. Tai neturėtų turėti didelės įtakos išlaidoms kiemų tvarkymui", – teigė Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Miesto mero pavaduotojas Artūras Šulcas atkreipė dėmesį, kad šis klausimas jau buvo "atėjęs" į tarybą, tačiau svarstymas atidėtas, nes aiškiai neatsakyta į vieną klausimą – ar išlaidos teritorijų tvarkymui gyventojams nedidės.

"Jei nėra atsakymo, tada taryba elgsis atitinkamai", – teigė vicemeras.

Anot Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Rasos Jievaitienės, jei žmonės atliekas tvarkys pagal nustatytą tvarką – nepaliks padangų, stambiagabaričių atliekų, tada sąskaitos nedidės.

Priešingu atveju už viso to išvežimą turės sumokėti gyventojai.

Kodėl turi tvarkyti miestas?

Tarybos narė Nina Puteikienė atkreipė dėmesį, kad gyventojai moka rinkliavą už atliekų tvarkymą, ir domėjosi, kodėl turi mokėti papildomai už aikštelių tvarkymą.

I.Šakalienė akcentavo, kad vežėjai aikštelę privalo sutvarkyti tik atliekų išvežimo metu, o ne kitu laiku.

R.Jievaitienė pridūrė, kad jie netvarko nei padangų, nei didžiųjų atliekų, kurių negalima palikti prie konteinerių.

"Tačiau neleistinos atliekos paliekamos. Kodėl miestas turi tvarkyti?" – klausė R.Jievaitienė.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos teigimu, jei gyventojai tvarkingai atsikratys atliekomis, nepaliks sofų, statybinio laužo atliekų aikštelėse, jokių problemų nekils ir sąskaitos nedidės.

Tarybos nariai atkreipė dėmesį, kad sprendimo projektas mėnesį buvo skelbiamas viešojoje erdvėje, kad miestiečiai galėtų susipažinti. Domėtasi, ar sulaukta pastabų ir siūlymų.

"Buvo tik vienas pastebėjimas iš valymo paslaugas teikiančios įmonės dėl kelių aikštelių, kad liko nepriskirtų. Daugiau nesulaukėme nieko", – tvirtino vedėja.

Kaimynų sekti nenori

Kilo klausimų ir dėl parengtos konteinerių aikštelių schemos, ir dėl jų priskyrimo namams. R.Jievaitienės teigimu, jei dokumente pastebėta klaidų, jos bus ištaisytos.

N.Puteikienė tikslinosi, ar dabar gyventojai turės sekti kaimynus, ar šie nemeta neleistinų atliekų, ir skųsti.

L.Dūda tvirtino, kad netinkamai besielgiantiems žmonėms pirmiausia reikia patarti.

"Nenoriu nieko sekti. Išklausius pasisakymus, kyla klausimas, ar šis sprendimo projektas parengtas tinkamai", – abejojo politikė.

A.Šulcas tvirtino, kad savivaldybės administracija padirbėjo nemažai. Tačiau atsiradusi abejonė, kad gyventojams gali didėti išlaidos teritorijų tvarkymui, įsimetė kaip virusas.

A.Barbšys atkreipė dėmesį, kad yra vietų, kur konteineriai stovi prie gatvių, o į juos gali atliekas krauti bet kas. Politiko nuomone, neteisinga, jog dėl to turi kentėti konkretaus namo gyventojai.

Siūlė išmesti į šiukšliadėžę

Tarybos narys Rimantas Taraškevičius siūlė šį sprendimo projektą išmesti į šiukšlių dėžę ir prie jo negrįžti, nes jis nereikalingas: "Tegul būna taip, kaip yra."

Tačiau su tuo sutiko ne visi. Tarybos narys Valdemaras Anužis pabrėžė, kad tvarka reikalinga.

"Šiandieninė diskusija primena: "Ką matau, apie tai ir dainuoju." Sanitarinė kultūra yra svarbus dalykas", – tvirtino politikas.

Tarybos narys Alfonsas Vildžiūnas diskusijos metu prisiminė viešnagę Šveicarijoje. Ten, norint išmesti šiukšles į konteinerį, reikia specialios kortelės – su ja patenkama į patalpą, kur pastatyti konteineriai.

"Neturėdamas kortelės, atliekų neišmesi. Tad konteineriais naudojasi tie, kam jie priskirti. Niekas kitas neateis ir neprimes. Reikia arba tvarkingai konteinerius priskirti, arba mesti tą tvarką lauk", – dėstė politikas.

Tarybos narys Tomas Meškinis siūlė investuoti į požeminių konteinerių aikštelių rengimą, nes dabartinius esą stumdo po rajoną kur kas nori.

Argumentai tarybos neįtikino

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas atkreipė dėmesį, kad jau seniai kalbama, jog mieste turėtų būti daugiau tvarkos.

"Strateginiame miesto veiklos plane numatyta įrengti požeminius ir pusiau požeminius konteinerius. Tai bus padaryta per šiuos ir kitus metus. Tad stumdomų nebeliks. Norėtųsi, kad būtų aiški tvarka. Kas šiukšlina, tas ir turi mokėti. Siūlyčiau pritarti sprendimo projektui. Iš pradžių trūko schemos, dabar ši pridėta, vėl kažko trūksta", – tvirtino direktorius.

Kas šiukšlina, tas ir turi mokėti.

Tačiau uostamiesčio tarybos neįtikino savivaldybės administracijos vadovo ir jo pavaldinių argumentai. Ji nepritarė siūlomiems tvarkos pakeitimams.

Tokiu atveju sprendimo projektą iš naujo miesto tarybai galima teikti tik po pusmečio. Uostamiesčio savivaldybei gali tekti pirkti konteinerių aikštelių tvarkymo paslaugą.

Rinkliavos lėšų tam negalima naudoti, tad pinigus reikės atimti iš skirtų kitoms sritims.