Kaune įvykusi nelaimė, kai baseine chloru sunkiai apsinuodijo du vaikai ir vienas suaugęs žmogus, Klaipėdai negresia - įsitikinę uostamiesčio higienistai, kurie nėra numatę griežtesnės baseinų kontrolės.

Anot Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos Astos Šlepetienės, kol kas planinių baseinų patikrinimų nėra numatyta, o skundų, kad jie netinkamai prižiūrimi, pastaruoju metu negauta. Be to, Klaipėdoje nėra tokio pramoginio baseino, kuriame vienu metu vandens teikiamas malonumais mėgautųsi labai daug žmonių.

„Tačiau jei sulauksime skundų dėl vieno ar kito baseino, neabejotinai juos patikrinsime“, - tikino A.Šlepetienė.

Higienistai per metus patikrina visus uostamiestyje veikiančius baseinus. Specialistai juos apžiūrėjo ir pernai, ir užpernai.

Nors juose rasta įvairių pažeidimų, tačiau per didelis chloro kiekis vandenyje nėra dominuojanti problema.

Dažniausiai baseinuose nustatomi sveikatai didelės įtakos neturintys pažeidimai: viešai nepateikiama informacija apie teikiamas paslaugas, nevykdoma įrangos darbo kontrolė, kontrolinių įrangos prietaisų rodmenys nefiksuojami nustatytos formos žurnaluose.

Nors pažeidimų, susijusių su chloro pertekliumi baseinuose, beveik nėra nustatoma, A.Šlepetienė priminė, kad neviršyti jo leistino kiekio būtina, nes per didelis jo kiekis vandenyje gali sukelti alergiją, akių ašarojimą ir perštėjimą, nosies, gerklės graužimą, odos bėrimą.

Chloro poveikiui ypač jautrūs vaikai iki 7 metų, todėl jiems patartina lankyti specializuotus baseinus, kuriuose chloro kiekis yra mažesnis.

Mažųjų baseinų vanduo gali būti nedezinfekuojamas, tačiau jis po kiekvienų maudynių turi būti išleidžiamas.

Klaipėdoje veikia per dvidešimt baseinų. Dauguma iš jų yra didieji, kuriuose telpa daugiau nei 10 tūkst. kubinių metrų vandens. Mažieji baseinai dažniausiai įrengiami viešbučiuose, prie pirčių, saunų. Jų kategorijai priskiriamos ir sukūrinės vonios.