Šiais metais pakrantėms tvarkyti bus skirta mažesnė suma. Tvarkomos bus tik tos vietos, kurias labiausiai pažeidė erozija.

Daug nenupustė

Vakar Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas, Pajūrio regioninio parko direkcijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir Klaipėdos apskrities savivaldybių atstovai išvyko apžiūrėti Baltijos jūros pakrantes.

Kiekvienais metais po audringų žiemų pakrantės ir kopos būna nupustytos vėjų. Problemiškiausios vietos – Kopgalis, Palangos paplūdimys. Nuo 1997 m. jūra nusinešė apie 40 m paplūdimio, apie 25 m pločio kopų.

Šiais metais žiema nebuvo labai audringa, ir Lietuvos krantai bei kopos nėra labai išpustytos. "Nėra taip blogai. Pernai pakrantės ir kopos buvo labiau nupustytos. Tačiau šiemet ir pinigų mažiau skirta", – apžiūrėjęs Kuršių nerijos pakrantes tvirtino A.Burkšas.

Pinigų neužteks

Kopoms apželdinti ir sutvirtinti žabų tvorelėmis, apsauginiam kopagūbriui tvarkyti, mediniams takeliams ir laiptams įrengti ir kitiems krantotvarkos darbams šiais metais Vyriausybė skyrė 400 tūkst. litų.

"Darbų daug, o pinigų mažai. Vien Kuršių nerijos pakrantei sutvarkyti reikėtų 800 tūkst. litų", – teigė A.Burkšas.

Pasak jo, apskritis ir taip spaudžiama taupyti lėšas. Todėl 400 tūkst. litų suma gali būti dar sumažinta. Dėl šio reikalavimo sustabdytos ir viešųjų pirkimo procedūros atlikti krantotvarkos darbus.

Pernai krantams tvarkyti buvo skirta pusė milijono litų. Dar 4,5 mln. litų skyrė ES struktūriniai fondai ir 2,2 mln. – Aplinkos ministerija. Už šiuos pinigus smėliu buvo "pamaitintas" Palangos paplūdimys.

Prašys uosto pagalbos

A.Burkšas sutiko, jog būtina tvirtinti kopas ir pakrantes. "Jei šių darbų neatliksime dabar, ateityje mums tai kainuos dvigubai daugiau", – tvirtino apskrities viršininkas.

Jis pastebėjo, jog viena labiausiai krantų erozijos paveikta yra Kopgalio pakrantė. Pastačius uosto įplaukos molus, vyraujantys vakarų pietvakarių vėjai griauna krantą ir apsauginę kopą. Smėlis nešamas tiesiai į uosto akvatoriją.

"Šią problemą turėtume spręsti kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Visų pirma, tai dėl jos statinių, konkrečiai – molo, pustomas smėlis. Jis nunešamas tiesiai į uosto akvatoriją. Žemkasės turi nuolat dirbti, kad smėlis būtų išvalytas. Todėl problemą turime spręsti bendrai. Uostininkai taip pat turi prisidėti prie Kopgalio kranto tvarkymo", – mano A.Burkšas.