Neringos miškininkai skambina pavojaus varpais – Juodkrantės kolonijoje gyvenantys kormoranai šią savaitę staiga plūstelėjo į naujus sengirės plotus. Rūgščios paukščių išmatos kelis šimtus metų augusius medžius sunaikina per 1–3 metus.

Pirmieji kormoranai Juodkrantėje pradėjo kurtis prieš daugiau kaip du dešimtmečius. Skaičiuojama, kad jų čia dabar yra apie 3 tūkst. porų. Išperėjus jauniklius, būna apie 12 tūkst. paukščių.

Savo rūgščiomis išmatomis kormoranai jau išnaikino apie 20 hektarų Juodkrantės sengirės. Keletą pastarųjų metų šių paukščių populiacija buvo reguliuojama – baidant paukščius nuo kiaušinių būdavo atšaldomos dėtys ir dalis jauniklių neišsirisdavo. Šiemet pavasaris atėjo anksčiau ir kai kuriuose lizduose paukščiukai greičiausiai jau ritasi.

Negana to, šią savaitę Juodkrantės miškininkai pastebėjo staigų kormoranų antplūdį į naujas miško teritorijas. Teigiama, kad per kelias dienas lizdai buvo susukti beveik 3 hektarų teritorijoje Juodkrantės link. Iki gyvenvietės beliko mažiau nei puskilometris.

„Viena iš priežasčių gali būti ta, kad uraganas „Feliksas“ išvertė medžius ir kormoranai pritrūko medžių lizdams sukti. Kita priežastis – galbūt ta, kad šiemet nevyksta baidymas – jiems čia yra ramybė“, – svarsto  Juodkrantės girininkas Tomas Jukna.

Baidyti paukščius miškininkai bando savo jėgomis, tačiau pripažįsta, kad tai – lyg kova su vėjo malūnais. Jei kormoranai sudėjo kiaušinius, pagaliu jų nebeišbaidysi. Ekologai skambina pavojaus varpais – kormoranai okupuoja itin vertingą, gal ir visoje Europoje unikalų gamtos objektą.

„Aplink matome medžius, tarp kurių miškotvarkininkai rado 260 metų senumo medžių. Tai 19-ąjį amžių matę medžiai. Ir atskrenda toks paukštis, kurio vertė pakankamai abejotina, nes jų apstu visame pasaulyje. Ir štai – per trejus metus 200 metų augusio medžio nebelieka. Be to, nebelieka visos ekosistemos aplink“, – sako Neringos savivaldybės ekologas Viktoras Kolokšanskis.

Kormoranų populiacijos reguliavimo planas, pasak ekologo, yra, bėda tik ta, kad viešuosius pirkimus Aplinkos ministerija rengia kasmet. Procedūros užtrunka, o gamta, ypač kaip šiemet, nelaukia.

„Laimi kiekvienais metais tas pats rangovas. Manau, kad galėtų būti sudaryta ilgalaikė sutartis visam programos vykdymo laikotarpiui ar panašiai, kad kiekvienais metais nereikėtų žaisti“, – siūlo V. Kolokšanskis.

Mažinti paukščių populiaciją jiems baigiant perėti draudžia Europos Sąjungos direktyvos.