Tyrimams atvyko pats
Kiekvieną dieną Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis sulaukia nuo 20 iki 30 pranešimų apie įtartinus atvejus, įtariant koronavirusą.
Ne dėl visų skubama į ligonio namus, pirmiausia mėginama smulkiai išsiaiškinti susirgimo aplinkybes.
"Skambučių būna įvairių. Savaitgalį teko konsultuoti daugybę klaipėdiečių. O situacijos daugmaž vienodos. Pavyzdžiui, iš užsienio grįžta vyras, kuris net neserga, bet į Lietuvą atvažiuoja iš koronaviruso paveiktos šalies. Šeima, kuri laukia sugrįžtančio tėčio, yra sveika ir klausia, ką jiems daryti? Turbūt kiekvienas susimąstytume, ką mums daryti. Protingiausia būtų šeimos bute palikti izoliuotis vyrui, o šeimai persikelti dviem savaitėms kur nors kitur. Tik tokiu atveju mes galėsime suvaldyti situaciją per artėjančias kelias savaites po šios didžiulės gyventojų migracijos atgal į Lietuvą", – teigė Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vyr. gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė.
Gydytoja aiškiai ir suprantamai išdėstė, kaip turėtų elgtis kiekvienas, šiuo metu sugrįžtantis į šalį.
Atvažiavo brigada, skambina pacientei į duris, o ši, atvėrusi jas, apipurškia darbuotojus nuo galvos iki kojų kažkokiu skysčiu.
"Vienas klaipėdietis, grįždamas savo automobiliu iš Rygos oro uosto, kuriame nusileido po skrydžio iš Stokholmo, pats telefonu susisiekė su mumis konsultacijai. Žmogus, tik įvažiavęs į šalį, telefonu pranešė, jog karščiuoja. Jis paklausė, ar gali pats automobiliu nuvykti į Klaipėdos universitetinę ligoninę tyrimams. Pavyzdys, kaip buvo protingai pasielgta", – tikino gydytoja.
Žmogus, atvykęs prie ligoninės, dar kartą susisiekė su greitosios pagalbos stotimi, dar kartą išklausė instrukcijų.
"Tuomet mes jau skambinome ligoninei, pranešėme iš anksto, kad atvyksta toks pacientas. Kitu skambučiu jau mes informavome, kad žmogus yra prie ligoninės durų, jam turi būti organizuojamas pasitikimas", – aiškino N.Dambrauskienė.
Greitosios medicininės stoties medikai tikino, kad ir patys pacientai galėtų vykti į ligoninę savo automobiliu, tik prieš tai pasirūpinę apsauga.
"Įsivaizduokime, jog sugrįžęs į Lietuvą žmogus sukarščiavo. Pirmiausia vertėtų namuose užsidėti kaukę ir stengtis neužkrėsti namiškių. Savo automobiliu žmogus gali atvykti į ligoninę, jei Visuomenės sveikatos centro darbuotojai jam tai rekomenduoja po konsultacijos telefonu. Tačiau ligonio atvykimą reikėtų derinti ne pagalbos telefonu 112 ar karštąja koronaviruso linija 1808, o telefonu 033 su mūsų stotimi. Atvykimo srautus kontroliuojame mes, mūsų medikai derina, kas pasitiks pacientą, arba patys gauna nurodymą, į kurį ligoninės skyrių ligonį palydėti", – tvarkas aiškino N.Dambrauskienė.
Jei lietuviai Klaipėdą mėgina pasiekti automobiliu, kuris atplukdomas keltu, gydytoja patarė visam automobilio ekipažui vykti į Infekcinę ligoninę.
Išgelbės izoliacija
Medikai paskirsto besikreipiančiųjų srautus pagal tam tikras indikacijas.
"Skambučių būna įvairių. Prie pavojingų vertėtų priskirti ir tuos atvejus, kai įvardijama kita simptomatika, juk žmogus gali skųstis ir paprastu peršalimu. Jei yra sausas kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas bei stiprus raumenų skausmas, intensyvus čiaudulys, verta sunerimti. Ypač reikia atkreipti dėmesį į kvėpavimo sutrikimus. Juk šiuo metu yra nemažai paprasto gripo atvejų. Sulaukiame skambučių, kai pagyvenusio amžiaus žmogus skambina skųsdamasis, jog sukarščiavo. Niekur išvykęs nebuvo, namiškiai užsienyje nekeliavo, o žmogus tik į parduotuvę išeina. Tokiu atveju skambinama šeimos gydytojui ir konsultuojamasi, kokio gydymo reikia. Patarimas vienas – kuo mažiau vibruoti visuomenėje. Kuo mažiau reikia vaikščioti ir nešioti virusą. Ar jis yra, ar jo nėra – niekas dar nežino", – aiškino medikė.
Labiausiai medikus šokiruoja tie pacientai, kurie šiaip, tiesiog iš nesaugumo jausmo, norėtų atlikti sau koronaviruso tyrimus.
"Sako, kad buvo bibliotekoje, mokykloje, parduotuvėje. Tikina, jog nežino, kas šalia jo stovėjo eilėje prie kasos, ir reikalauja, kad būtų nugabentas tyrimams. Panikos visuomenėje šiuo metu yra labai daug", – pripažino specialistė.
Tačiau kai kurie pacientų įgeidžiai veda iš proto ir medikus.
"Vienas pacientas paprašė, kad brigada atvažiuotų į daugiabučio kiemą, įeitų į laiptinę be apsauginio kostiumo, kad gėda nebūtų prieš kaimynus, jog užkratą kažkas nešioja. O kostiumą mums liepta apsirengti laiptinėje, prie paciento durų. Na ir ką tokiu atveju žmogui pasakyti?" – stebėjosi N.Dambrauskienė.
Saugosi purškalais
O štai vienos pagyvenusios pacientės durų greitosios medicininės pagalbos ekipažas nepamirš visą gyvenimą.
"Atvažiavo brigada, skambina pacientei į duris, o ši, atvėrusi jas, apipurškia darbuotojus nuo galvos iki kojų kažkokiu skysčiu. Koks ten aerozolis, neaišku. Bet moteris pareiškia, jog ji bijo užkrato ir sako: "Atleiskite, bet aš noriu būti saugi." Visiškas kuriozas", – kalbėjo N.Dambrauskienė.
Medikai viliasi, kad didysis atvykėlių srautas užsibaigė sykiu su vadinamosiomis 72 valandomis, kurios buvo duotos lietuviams sugrįžti į šalį.
"Visas šis srautas, kuris parskrido, pardūmė automobiliais ar keltais, skambino ir klausė: "O ką mums daryti?" Tik izoliuotis ir nieko daugiau", – patarė medikė.
Ligoninė – ne bažnyčia
Iš Danijos grįžęs rietaviškis studentas, kuriam Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nustatytas koronavirusas, pasidalijo savo patirtimi.
Vaikinas aiškino, kad į Lietuvą jis parskrido kovo 9 d. ir jokių susirgimo simptomų nejautė. Pirmadienį sugrįžęs į namus, antradienį vaikinas pramogavo "Atostogų parke". Grįžęs jis pajuto gerklės kutenimą, bet nekreipė dėmesio.
Kitą dieną rietaviškis pajuto, kad skauda akis, ypač žiūrint į šonus, muša prakaitas. Termometras parodė 38 laipsnius. Vaikinas nusprendė išgerti "Teraflu". Tada temperatūra nukrito ir visas dienas pakildavo iki 37,1 ar 37,3 arba jos visai nebūdavo.
Vaikinas į medikus kreipėsi tik tuomet, kai paskaitė skelbiamą informaciją ir susivokė, kad koronavirusas nustatytas jo bendradarbiui.
Pacientas pažėrė kritikos tiek koronaviruso karštosios linijos operatoriams, tiek greitosios pagalbos medikams. Esą nė viena iš tarnybų jo tinkamai neinformavo, kaip elgtis, ką pasiimti važiuojant į ligoninę.
"Suklysti įmanoma. Jei gripui būdinga aukšta temperatūra, raumenų skausmas, šiam virusui būdinga nedidelė – 37 ir kelių dalių temperatūra. Ligonio apklausa, kitaip anamnezė, yra pats pagrindinis dalykas nustatant diagnozę. Arba žmogus turi būti grįžęs iš užsienio šalies, kurioje paplitęs virusas, arba jis turi būti kontaktavęs su tais, kurie serga. Kyla klausimas, kaip žmogus geba logiškai įvertinti šiuo metu visuomenei teikiamą informaciją, jei jis, grįžęs iš užsienio šalies, linksminasi parkuose? Jokių pasilinksminimų, patiems jau laikas suprasti", – tikino medikė N.Dambrauskienė.
Tai, kad jaunuolis viešai pasiskundė, jog jo niekas už rankos nevedžiojo ir nepatarė susikrauti būtiniausių daiktų, neaiškino, kad pasiimtų maisto ar higienos priemonių, medikę nustebino.
"Juk veža ne į bažnyčią, o į ligoninę. Tai ir pasiimkite šlepetes, sportinį kostiumą, dantų šepetuką", – paaiškino N.Dambrauskienė.
Dėl iškvietimų – eilė
Dėl didesnių krūvių greitosios medicininės pagalbos stotis kol kas neprašo papildomų pajėgų.
"Koronaviruso atvejai nėra traumos, pavojus gyvybei, vežame pagal eilę. Tai gali nutikti ir po valandos ar net trijų. Ir dėl to prašoma nesipiktinti. Juk ir šiuo metu nutinka infarktai, insultai. Kaip plis virusas, priklausys nuo žmonių sąmoningumo. Situaciją turėtų gelbėti karantinas. Dvi savaitės nėra daug, kalėjimuose žmonės dešimtmečius sėdi ir ištveria", – pastebėjo gydytoja.
Kita klaipėdietė, viešai pasipiktinusi esą grubiu mediko bendravimu, pasak N.Dambrauskienės, matyt, nemoka įvertinti situacijos.
"Jei ligonis įtaria, jog serga koronavirusu, kodėl pats nesideda apsauginės kaukės, kad neužkrėstų visų aplinkinių? Mūsų medikai, dėvėdami respiratorių, gal ir tyliau ar dusliau kalba, jiems yra sunkiau judėti, dėvimas kostiumas varžo judesius. Jei nesi to mėginęs, sunku suprasti", – teigė medikė.
Naujausi komentarai