Prieš šventes – eilės

Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos padalinio direktoriaus pavaduotoja Renata Poviliūnienė tikino, kad didžiausio donorų antplūdžio sulaukta prieš Kalėdas.

"Švenčių dienomis mes nedirbome, tad dauguma donorų skubėjo pas mus prieš Kalėdas. Ir dabar pilnas koridorius žmonių, nors dar tik pirmadienis", – sakė direktoriaus pavaduotoja.

Pasak jos, per Kalėdas kiekvienais metais donorų būna daugiausia. Tikėtina, kad žmonės tokiu laikotarpiu yra jautresni, dažniau susimąsto apie tai, kuo galėtų pagelbėti aplinkiniams.

"Gal prisidėjo ir buvimas namuose. Atsiranda laiko pagalvoti apie viską, o gal tai ir puiki galimybė ateiti pas mus. Šiuo metu yra daug daugiau persirgusiųjų koronavirusu, nei buvo pavasarį, todėl jų daugiau ir ateina. Per dieną būna 6–8 žmonės, daugiausia – iki dešimties, bet pasitaiko dienų, kai duris praveria tik trys", – tikino R.Poviliūnienė.

Aukoja iki 40 donorų

"Kraujo duoti reikėtų ne anksčiau nei dvi savaitės po to, kai konstatuojama, kad pacientas yra sveikas. Atvykusieji pildo anketą ir turi atsakyti į tam tikrus klausimus. Visi kiti, atvykstantys duoti kraujo, neprivalo turėti pažymos, kad neserga koronavirusu. Greitai to atlikti turbūt ir nebūtų įmanoma. Testo mes tikrai nedarome. Pirmiausia tikriname temperatūrą, aiškinamės, ar žmogus jaučiasi sveikas, ar neturi lėtinių ligų, ar yra tinkamas donorystei", – paaiškino R.Poviliūnienė.

Tai nieko nekainuoja, o gal kam nors išgelbės gyvybę.

Pašnekovė patikino, kad atvykstančiuosius apžiūri specialistai, pamatuoja kraujospūdį.

"Apklausų anketos saugomos kelias dešimtis metų. Tad anketa padeda sumažinti riziką, tereikia kruopščiai atsakyti į klausimus", – priminė padalinio direktoriaus pavaduotoja.

Per dieną į Klaipėdos kraujo centrą užsuka 30–40 donorų.

"Daugiau donorų būna per akcijas. Jei važiuojame į kitą miestą, sulaukiame apie 60 žmonių. Prieš atvykdami į kitą miestą, mūsų specialistai paskambina potencialiems donorams, kurių kontaktus turi, ir pakviečia duoti kraujo", – pasakojo R.Poviliūnienė.

Klaipėdos padalinio darbuotojai ragina gyventojus nepamiršti akcijų ir kitais metais.

"Ir sausio, ir vasario mėnesį kraujo reikės, tad geriau būtų, kad gyventojai ne vienu metu pasibelstų į mūsų centro duris, o prisimintų donorystę ir kitais metais", – paragino R.Poviliūnienė.

Po ligos – duoti kraujo

Dovilų gyventojai Donata ir Mindaugas Konteniai kraujo nusprendė duoti, kai išgirdo, kad medicinos įstaigos donorystei kviečia tuos, kurie persirgo koronavirusu.

"Koronavirusu sirgo visa mūsų šeima. Nelinkėčiau niekam to patirti. Tačiau jau įveikėme virusą ir nusprendėme prisidėti prie raginimo duoti kraujo. Tai nieko nekainuoja, o gal kam nors išgelbės gyvybę", – teigė D.Kontenienė.

Kol kas iš kelių asmenų šeimos kraujo davė tik du jaunesni jos atstovai.

"Mama taip pat galvoja, bet dar nesusiruošė. Aš manyčiau, kad visi tokiu metu turime parodyti gerą valią ir bent tuo prisidėti prie kovos su šia liga. Keista, kad persirgusieji nesiryžta donorystei, o tai gali būti labai svarbu tiems, kurie tebekovoja su virusu", – pastebėjo D.Kontenienė.

Donata Kontenienė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

R.Poviliūnienė paaiškino, kad koronavirusu persirgusių žmonių kraujo plazma renkama COVID-19 pacientams gydyti.

"Mūsų krašto gydymo įstaigos dar nesikreipė. Kol kas buvo tik užklausos ir pasidomėjimai. Kraujas dėl antikūnų skaičiaus ištiriamas kiekviename mėginyje ir yra saugomas. Tai gali trukti neribotą laiką. Literatūroje rašoma, kad didžiausias antikūnų skaičius susidaro pirmą mėnesį po persirgimo ir gali laikytis kraujyje iki trijų mėnesių. Po to antikūnų mažėja", – paaiškino R.Poviliūnienė.