Praėjusio Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) sezono bronzos medalių laimėtojai Klaipėdos „Fortūnai“ pavyko išsaugoti komandos branduolį ir kapitonę Gabrielę Gutkauskaitę, kuri jau krovėsi lagaminus ir buvo besiruošianti išvykti į Vilnių.

Ši iš Šiaulių kilusi 23 metų žaidėja pasidalijo mintimis apie gyvenimą pajūryje, laisvalaikį, širdį užkariavusią meilę ir puikią komandoje tvyrančią atmosferą.

„Komandoje tikrai gerai sutariame, kartais visos kartu nueiname į filmą ar pasigaminame ką nors valgyti. Esame komanda ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų. Su Monika Grigalauskyte anksčiau trejus metus kartu gyvenome“, – sakė „Fortūnos“ kapitonė G. Gutkauskaitė.

Anot jos, draugiškumas ir geri santykiai padeda ir aikštėje.

„Esame viena jauniausių lygos komandų, bet į kiekvienas rungtynes einame su vienu tikslu – laimėti. Norime laimėti kuo daugiau rungtynių. Suprantame, kad nebus lengva, tačiau jei kovosime, stengsimės, dėl pergalių atiduosime savo širdis – bus ir rezultatas. Reikia tik laiko ir mes susižaisime“, – aiškino G. Gutkauskaitė.

–Gabriele, papasakok, kaip prasidėjo Tavo krepšininkės karjera?

Krepšinį lankyti pradėjau antroje klasėje. Mama pasakojo, kad buvau labai judrus vaikas, tad ji nusprendė, kad man reikia išlieti energiją sporto salėje. Mama pasiūlė krepšinį. Man pačiai nebuvo didelio skirtumo, tad sutikau pabandyti. Pamenu, kad jau po pirmos treniruotės grįžau kupina įspūdžių, krepšinį lankė ir kelios mano pažįstamos, tad taip ir užsikabinau. Sporto mokykloje visada žaidžiau su metais vyresnėmis mergaitėmis, o kai jau mokslai ėjo į pabaigą, gavau pasiūlymą įsilieti į Šiaulių „Rūtos“ moterų komandą. Taip ir prasidėjo mano krepšininkės karjera. Vėliau prisijungiau prie tuometinės „Lemminkainen“ ekipos, iškovojusios LMKL bronzos medalius.

–Klaipėdos komandai atstovauji jau ketvirtą sezoną. Prieš sezono pradžią buvai viliojama išvykti į Vilnių, kas Tave sulaikė likti Klaipėdoje?

Labai rimtai svarsčiau išvykti į Vilnių, bet taip jau susiklostė, kad, besikraunant lagaminus, paskambino „Fortūnos“ klubo prezidentė ir trenerė Ramunė Kumpienė bei pasiūlė likti Klaipėdoje. Pasitariau su šeima ir nusprendžiau priimti šį pasiūlymą.

–Esi komandos kapitonė, ar šios pareigos Tau nėra našta, o gal atvirkščiai – suteikia daugiau pasitikėjimo?

Kapitonės pareigų pernelyg nesureikšminu. Jokių privilegijų komandoje dėl to neturiu. Aišku, malonu, kad komanda pasitikėjo ir išrinko mane kapitone antrus metus iš eilės.

–Papasakok, kaip atsipalaiduoji po įtemptų varžybų? Kaip leidi laisvalaikį?

Laisvalaikiu daugiausia laiko praleidžiu namuose: žiūriu įvairius serialus, skaitau knygas. Jei turiu daugiau laiko – dažniausiai važiuoju namo į Šiaulius. Kažkokių išskirtinių pomėgių neturiu.

Tenka ne tik sportuoti, bet ir studijuoti: Klaipėdos universitete kremtu Kūno kultūros ir sporto pedagogikos studijas. Nesu pati pažangiausia studentė, bet mokausi – po truputį judu į priekį. Esu trečio kurso studentė.

–Kokios idealios atostogos pagal Gabrielę Gutkauskaitę?

Atostogaujant svarbiausia gera kompanija. Jei esi su linksmais žmonėmis, tuomet visur ir visada būna linksma. Aišku, pirmenybę teikiu saulėtoms šalims.

–Įdomu, kokia buvai vaikystėje, paauglystėje? Mokykloje buvai padykusi mergaitė, prikrėsdavai „šposų“? Tėvams prieš mokytojus netekdavo raudonuoti?

Vaikystėje tikrai nebuvau labai ramus vaikas, tačiau nesu prikrėtusi ir nieko baisaus, tėvams niekada nereikėjo eiti raudonuoti dėl mano išdaigų. Buvau labai savarankiška ir nepriimdavau kitų nuomonės, patarimų ar pagalbos. Manau, kad dėl šių charakterio savybių ir tapau krepšininke.

–Ar krepšinio sirgaliai, kurie ateina pažiūrėti „Fortūnos“ rungtynių, dar turi vilčių užkariauti Tavo širdį?

Galimybių nebėra, nes ji jau užkariauta.

–Apibūdink, koks Tavo vyro idealas?

Aš iš tų žmonių, kurie idealais netiki, bet man svarbiausia, kad vyras būtų dėmesingas, rūpintųsi ir suprastų mane. Manau, kad būtent toks žmogus dabar ir yra šalia manęs.

–Krepšininkės dažnai turi įvairių prietarų, kurių laikosi prieš svarbias varžybas. Kokiais prietarais vadovaujiesi?

Stengiuosi rungtynių dieną nesikirpti plaukų, nagų. Jei gerai sužaidžiu rungtynes su vienais sportiniais bateliais, stengiuosi jų nekeisti. Tikrai esu gana prietaringa, kartais net pačiai būna juokinga.

–Kokius žodžius ar frazes kali sau į galvą, kai itin svarbią akimirką reikia mesti lemiamą metimą ar baudas?

Stengiuosi apskritai nieko nemąstyti, bet jei pradeda lįsti blogos mintys ar abejonės, tuomet sau mintyse sakau: „Gabriele, tikrai sugebėsi įmesti dvi baudas.“ Tų lemiamų metimų man nedažnai ir pasitaiko.

–Daugeliui įstrigo Tavo taiklus metimas per praėjusio LMKL sezono mažojo finalo rungtynes, kai Klaipėdoje paskutinėmis sekundėmis pataikei dvitaškį į Kauno „Aisčių-LSU“ krepšį ir rezultatu 60:59 išplėšėte bronzos medalius. Kokios mintys tada sukosi Tavo galvoje?

Tose rungtynėse paskutinė ataka apskritai buvo labai chaotiška ir mintis buvo tik viena: reikia įmesti, nes visai nesinorėjo dar vienos kelionės į Kauną. Džiaugiuosi, kad tai padaryti pavyko būtent man. Turbūt tai svarbiausias mano pataikytas metimas.

–Per savo karjerą esi iškovojusi LMKL bronzos medalius, 2008 metais tapai Europos jaunių (iki 18 metų) čempione, buvai išrinkta tarp naudingiausių Baltijos moterų krepšinio lygos naudingiausių žaidėjų. Koks titulas Tau pats svarbiausias?

Neabejotinai, - Europos jaunių čempionato auksas. Tai buvo mano pirmi metai rinktinėje, viskas nauja, gavau daug žaisti, komandoje tvyrojo nuostabi atmosfera... Dar dabar vis prisimenu tuos metus, tikrai buvo išskirtinė vasara. O iš asmeninių pasiekimų išskirčiau tai, kad 2011 metais patekau į Lietuvos moterų krepšinio rinktinę, kurios garbę gynė visos geriausios žaidėjos.

Vizitinė kortelė:

Gimimo data: 1990 10 26

Gimtasis miestas: Šiauliai

Ūgis: 176 cm

Svoris: 68 kg

Pozicija: įžaidėja.

Pirmasis treneris: Jūratė Bertulienė.

Pirmasis klubas: Šiaulių „Rūta“.

Rezultatyviausios varžybos: sporto mokykloje esu įmetusi ir daugiau nei 40 taškų, bet profesionalų krepšinyje – apie 20 taškų.

Pravardė tarp komandos draugių: buvo visokių, bet gal neįvardinsiu (Šypsosi. - Aut. past.)

Mėgstamiausias patiekalas: „sušis“.

Gyvenimo kredo: visada prisimenu mamos žodžius: „Gabriele, tau visada viskas į gerą išeina.“ Tad ir tikiu, kad visada viskas bus gerai.

Talentingiausias aktorius: Denzelis Vašingtonas.

Geriausias rašytojas: Edmundas Malūkas.

Įsimintiniausia knyga: Edmundo Malūko „Šiukšlyno žmonės“.

Kino filmas, palikęs didžiausią įspūdį: „Degantis žmogus“.

Mėgstamiausia muzikos grupė: vienos išskirtinės neturiu, yra daug.

Didžiausia su krepšiniu susijusi svajonė: pasiekti kiek įmanoma daugiau.