Pasigedo nešališkumo

Apverktiną avarijų tyrimų Lietuvoje būklę atskleidė Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos auditoriai.

Numatytų tarptautinių standartų avarijų tyrimuose Lietuva ES laikosi prasčiausiai – vos 20,83 proc. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Latvija vertinama net 75 proc. vien todėl, kad ji turi nepriklausomą Transporto avarijų ir incidentų tyrimo biurą.

Prastas Lietuvos požiūris susijęs ne tik į aviacijos, bet ir į jūrų, vidaus vandenų incidentų tyrimus.

Lietuvoje nėra užtikrintas bet kurios srities saugos tyrimų nešališkumas, nenumatyta atsakomybė už kišimąsi iš šalies į saugos tyrimų eigą. Lietuvoje stokojama greito reagavimo į avarijas ir incidentus, netinkamai veikia saugos tyrimų sistema.

Prasta ir Lietuvos įvairių sričių avarijų tyrimų teisinė bazė. Nurodoma, kad civilinių orlaivių, laivų ir geležinkelių transporto avarijų ir incidentų saugos tyrimai reglamentuojami padrikai – net 11 skirtingų teisės aktų. Kelių transporto, lynų kelio įrenginių, valstybės laivų ir orlaivių (išskyrus krašto apsaugai naudojamų orlaivių) avarijų ir incidentų saugos tyrimo funkcija iš viso nėra reglamentuota.

Prastas Lietuvos požiūris susijęs ne tik į aviacijos, bet ir į jūrų, vidaus vandenų incidentų tyrimus.

Reglamentuoja tarptautiniai dokumentai

Konstatuota, kad įvairios saugos tyrimų funkcijos yra išskaidytos skirtingose institucijose, jos atliekamos skirtingoms ministerijoms priklausančiuose padaliniuose.

Pavyzdžiui, jūros laivų avarijas ir incidentus tiria teisingumo ministro paskirtas laivų avarijų ir incidentų tyrimų vadovas prie Teisingumo ministerijos. Šių laivų tyrimai yra labiausiai reglamentuoti, nes remiamasi tarptautinių organizacijų dokumentais, ES teisės aktais.

Pramoginių ir vidaus vandenų laivų avarijas ir incidentus tiria Lietuvos transporto saugos administracija, kuri tuo pat metu yra ir priežiūros institucija. Tai laikoma itin ydinga praktika, nes gali susidaryti galimybė dėl, tarkime, netinkamai vykdytos priežiūros atsiradus incidentui jo priežastis nuslėpti.

Karinių laivų incidentus tiria prie pačios Krašto apsaugos ministerijos esanti tarnyba. Visiškai nenumatyta, kas turėtų tirti pasienio apsaugos, policijos, muitinės, aplinkosaugos ir kitų valstybės tarnybų laivų avarijas.

Veikiausiai jas tiria pačios tarnybos, o tyrimo ataskaitos teikiamos Lietuvos transporto saugos administracijai.

Galimi „susigyvenimo“ atvejai

Šiuo metu Seime yra svarstomi bent kelių sričių avarijų tyrimų dokumentai. Rengiamas bendras avarijų tyrimo įstatymas, kuris pakeistų dabar esančius 11 atskirų dokumentų.

Yra nuostata, kad visų rūšių transporto avarijų tyrimo biuras būtų kuriamas prie Teisingumo ministerijos. Dabar šios ministerijos sudėtyje yra Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyrius, kur dirba orlaivių, geležinkelių ir laivų avarijų bei incidentų tyrėjai.

Avarijų tyrimo sistema buvo išskaidyta, tačiau per daugiau nei 10 metų taip ir nesutvarkyta tinkamai.

Iš viso 4 žmonės. Formaliai orlaivių tyrimus vykdantis asmuo yra skyriaus vedėjas, o likę atskirų sričių atstovai įvardinami kaip ministerijos patarėjai.

Laikomasi nuostatos, kad tokia sistema yra ydinga, nes tas pats asmuo nuolat vykdo tyrimus konkrečiose srityse, todėl egzistuoja galimybė, kad jis su ta sritimi „gali susigyventi“, o tyrimai gali būti atliekami formaliai tarsi „per pirštus“.

Kurtų naują instituciją

Lietuvoje manoma, kad į atskirą saugos tyrimų instituciją virtęs skyrius turėtų gauti daugiau avarijų tyrimo sričių. Jis būtų savarankiškas ir nepriklausomas padalinys. Su Teisingumo ministerija jį sietų tik tai, kad per ją biurui būtų užtikrintas finansavimas iš valstybės biudžeto.

Sukūrus šį padalinį jame būtų visų sričių transporto avarijų tyrimai. Toks padalinys iš esmės atitiktų tą sistemą, kuri yra sukurta Latvijoje ir daugelyje kitų ES šalių.

Auditą Lietuvoje vykdžiusi Tarptautinės civilinės aviacijos organizacija nurodė, kad Saugos tyrimų institucija ataskaitą apie atliktus tyrimus turėtų tiesiogiai teikti Seimui.

Taip pat iškelta nuostata, kad Saugos tyrimo institucija neturėtų būti susieta nei su transporto priežiūrą vykdančiomis, nei su teisminėmis ministerijomis, kad būtų išvengta saugos tyrimų šališkumo. Lietuvoje kvalifikuojama, kad rekomendacija apima Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijas, bet netaikoma Teisingumo ministerijai.

Iki 2013 m. orlaivių, geležinkelių, transporto, jūrų laivų avarijų tyrėjai buvo institucijose prie Susisiekimo ministerijos. Dėl to Europos Komisija prieš Lietuvą buvo pradėjusi pažeidimo procedūrą. Suabejota geležinkelių avarijų tyrėjų nepriklausomumu, nes Susisiekimo ministerija buvo tuometinės „Lietuvos geležinkelių“ bendrovės akcininkė.

Avarijų tyrimo sistema buvo išskaidyta, tačiau per daugiau nei 10 metų taip ir nesutvarkyta tinkamai.