Sankcijos Rusijai veikia

Kovą Rusijos Baltijos jūros baseine užfiksuotas itin ryškus konteinerių krovos kritimas: Sankt Peterburgo uoste – 50 proc., Ust Lugos – net 82 proc. Tendencija tokia, kad konteinerių krova Rusijos uostuose ir toliau mažės. Prognozuojama, kad po gegužės ji gali pasiekti daugiau nei 90 proc. Tai reiškia, kad sankcijos Rusiją veikia ir vis mažiau krovinių iš Vakarų Europos keliauja į jos uostus.

Bendra Rusijos Baltijos jūros uostų krova kovą buvo 8 proc. mažesnė nei pernai. Šio regiono uostus dar gelbsti net iki 23 proc. padidėjusi žalios naftos krova. Generalinių krovinių krova sumažėjo 30 proc.

Rusijoje pripažįstama, kad Baltijos jūros uostų veikla pradeda strigti. Prognozuojama, kad blogiausia padėtis bus Sankt Peterburgo uoste. Į jį ėjo didžiųjų laivybos kompanijų, pavyzdžiui,  MSC, "Maersk", CGM, linijos. Šios kompanijos paskelbė, kad nutraukia verslą Rusijoje.

Svarstoma Sankt Peterburge atidaryti konteinerinę liniją į Kaliningrado sritį. Taip tikimasi iš dalies aprūpinti Kaliningrado sritį, išvengti blokados, jei ES nuspręstų blokuoti krovinių gabenimą į šią sritį per Lietuvą.

Rusijos Baltijos jūros regiono uostams iš dalies gali padėti kai kurios ES įvestos sankcijos. Į Europą buvo uždarytas krovinių gabenimas sunkvežimiais sausumos keliais. Jų kroviniai tiek iš Rusijos, tiek iš Baltarusijos persimeta į Rusijos šiaurės vakarų uostus.

Prognozuojama, kad blogiausia padėtis bus Sankt Peterburgo uoste.

Rusija skelbia, kad Leningrado srities uostams dar didesnį kritimą sušvelnino pradėti krauti baltarusiški kroviniai, kurie dėl sankcijų paliko Klaipėdos uostą.

Apskritai imant, Rusijoje vyksta tarsi krovinių perdislokavimas. Rusijos Europos dalies uostuose krovinių mažėja, tačiau jie sparčiai auga Tolimųjų Rytų uostuose, nes nei Kinija, nei Indija ar kitos Azijos šalys sankcijų Rusijai netaiko.

Klaipėda pajuto netektis

Karas Ukrainoje bei sankcijos veikia ir Klaipėdos jūrų uostą. Jo netektys susijusios su Baltarusija. Vasarį sankcijos Baltarusijai dar nevisiškai veikė krovinių srautą, o kovą pasirodė tikrasis vaizdas.

Dėl JAV sankcijų netekus "Belaruskalij" trąšų, o nuo kovo pradžios dėl ES sankcijų sustojus Baltarusijos medienos, metalo ir cemento eksportui, Klaipėdos uosto netektis pasiekė apie trečdalį krovos.

Šiemet Klaipėdos uoste ryškiau ėmė mažėti iki tol net ir per COVID-19 pandemiją augusi krova. Tai taip pat aiškinama tuo, kad per Klaipėdos uostą nebegabenamos vartojimo prekės į Baltarusiją ir Rusiją.

Bendras Klaipėdos uosto pirmo ketvirčio krovos kritimas nepasiekė trečdalio krovos. Įtakos turėjo tai, kad sausį dar keliavo baltarusiški kroviniai. Taip pat šiemet gerokai, net 2,6 karto padaugėjo per "Klaipėdos Smeltę" gabenamų konteinerių.

Šiemet per Klaipėdos uostą vyko intensyvesnis ir "Orlen Lietuva" naftos produktų gabenimas. Lietuvai visiškai atsisakius rusiškų dujų, gerokai suintensyvėjo krova ir per Klaipėdos SGD terminalą.

Lietuvos geležinkelių krovinių vežimo bendrovė "LTG Cargo" kovo mėnesį gabeno 2,9 mln. tonų krovinių. Tai buvo 32 proc. mažiau nei pernai. Iš jų į Klaipėdos uostą buvo gabenta apie 0,9 mln. tonų. Maždaug toks pats kiekis per Lietuvą kovą gabentas ir į Kaliningrado sritį.

Netekus "Belaruskalij" trąšų, pagrindiniu "LTG Cargo" kroviniu tapo naftos produktai, kurių į Klaipėdos uostą ir Lietuvos vidaus rinkoje pervežta maždaug 1 mln. tonų.

Latvijoje – atsigavimo tendencija

Šiais metais Latvijos uostuose – geresnė padėtis nei Lietuvoje. Taip yra todėl, kad šios šalies uostų krova pastaruosius 4–5 metus nuolat krito dėl rusiškų krovinių netekties. Šių krovinių Latvijos uostuose beveik nebebuvo likę.

Šiemet, kai sankcijos rytinės Baltijos uostus labiau palietė dėl baltarusiškų krovinių, Latvija to beveik nepajuto, nes baltarusių krovinių Latvijos uostuose buvo nedaug. Latvijos uostai labiau gali pajusti tai, kad nuo balandžio uždaryti sunkvežimių transporto keliai į Rusiją. Iš jos per Latvijos uostus keliaudavo nemažai krovinių puspriekabėse į Skandinavijos šalis ir Vokietiją.

Per pirmą ketvirtį Rygos uoste krauta 5,77 mln. tonų krovinių. Tai buvo 7,1 proc. daugiau nei pernai per tą laiką. Šiemet Rygos uoste net 7 kartus daugiau nei pernai krauta anglių. Bet šis augimas laikinas, nes Europa užveria langus rusiškų anglių eksportui.

Ventspilio uoste pirmo ketvirčio krova siekė 3,54 mln. tonų. Tai net 16,9 proc. daugiau nei pernai.