Kursai – tik mokami

Respublikinės Klaipėdos ligoninės krūtų onkochirurgai Miglė Stakytė ir Algirdas Kasiliauskas – inovatyvūs ir aktyvūs per metus atliekantys apie 200 krūtų ir onkoplastinių operacijų. Prieš kelerius metus jie pirmieji Baltijos šalyse pritaikė modernią sarginio limfmazgio diagnostiką, bene vieninteliai šalyje atlieka krūtų atkūrimą iš savų audinių ir riebalų po onkologinės ligos – gydytojai šiandien turi pačias moderniausias diagnostikos ir gydymo galimybes padėti moterims.

Tačiau pacienčių pamėgti gydytojai krūtų onkochirurgai su nerimu žvelgia į ateitį: kas vėliau juos pakeis ir perims jų patirtį? Kas gydys moteris? Norinčiųjų tapti krūtų chirurgais gal ir būtų, tačiau šios srities specialistams keliami reikalavimai – sunkiai pasiekiami.

Algirdas Kasiliauskas. V. Jašinskaitės nuotr.

Baigęs medicinos mokslus gydytojas, norintis tapti siauros specializacijos – krūtų chirurgu – turi baigti specialus mokamus kursus. Jų kaina siekia 16 tūkst. eurų. Valstybės lėšomis šie specialistai nėra rengiami.

Metų alga – už kursus

Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojas krūtų chirurgas A. Kasiliauskas abejoja, ar ką tik mokslus baigęs jaunas specialistas gali sau leisti tiek mokėti. Tam, kad baigtų 10 mėnesių kursus, jaunas gydytojas turėtų paaukoti beveik metų atlyginimą iki paskutinio cento.

Jeigu reikėtų tik operuoti, penkių specialistų Klaipėdai pakaktų. Deja, realybė yra kitokia: krūtų chirurgai – diagnozuoja, gydo, operuoja ir dar atlieka prevencinį darbą.

„Mūsų atlyginimai nėra tokie dideli kaip teisininkų, bankininkų ar Seimo narių. Niekas nenori investuoti skolintų pinigų į savo žinias, abejodami, ar kada nors juos atgaus. Jungtinėse Amerikos Valstijose medikai patys moka už tokius kursus, bet ten ir gydytojų atlyginimai gerokai didesni nei pas mus, tad jie gali investuoti į savo žinias bei ateitį, imti paskolas ir vėliau jas ramiai grąžinti“, - kolegai antrina Respublikinės Klaipėdos ligoninės Plastinės rekonstrukcinės ir krūtų chirurgijos skyriaus vyresnioji ordinatorė M. Stakytė.

Valstybinių gydymo įstaigų lėšos taip pat yra ribotos: jei vienam specialistui paruošti būtų skiriama didesnė suma, kentėtų kitų specializacijų gydytojai.

Eilėje laukia pusmetį

Lietuvoje iš viso dirba 16 krūtų chirurgų, penki jų – Klaipėdoje. Artimiausia vieta, kur dar dirba šie specialistai, yra Šiauliuose. Vakarų Lietuvos regiono specialistai pacientes konsultuoja ir mažesniuose miesteliuose, tačiau operuoti gali tik Klaipėdoje.

Tvarka: gydytoja M. Stakytė stebisi, kodėl tik krūtų chirurgams keliami papildomi reikalavimai. V. Jašinskaitės nuotr.

Kaip pastebi M. Stakytė, žemaitės – užsispyrusios pacientės, tad net keliasdešimties kilometrų atstumas nuo mažesnio miestelio iki Klaipėdos joms prilygsta vos ne skrydžiui į kosmosą. Vyresnio amžiaus pacientės pageidauja visas paslaugas gauti vietoje. Deja, mažesniuose miestuose nėra specialistų, galinčių verstis tokia krūtų chirurgo praktika.

Ar Klaipėdai pakanka penkių krūtų chirurgų? Pasak A. Kasiliausko, jeigu reikėtų tik operuoti, tiek specialistų tikrai pakaktų. Bet kalbant apie diagnostiką ir profilaktinį darbą, šios srities gydytojų trūksta. Tai patvirtina ir didžiulės pacienčių eilės – krūtų onkochirurgo konsultacijos tenka laukti... pusmetį.

Gydytoja M. Stakytė prisiminė seną animacinį filmuką apie sugedusį žaisliuką, kuris norėdamas padėti dėl per trumpos paklodės, ją nukirpo ir dar labiau patrumpino. „Lietuvoje pagal Europos sąjungos standartus turime per daug ligoninių lovų, per daug gydytojų ir panašiai, bet mažindami jų skaičių bloginame ir paslaugų prieinamumą“, – pastebi gydytoja.

Išmano, bet...

Situacijos negerina ir perdėti reikalavimai. Naujai patvirtintoje bendrojo chirurgo ir pilvo chirurgo normoje nebeliko krūtų gydymo. Panaši situacija su gydytojais ginekologais. Susiformavo keista situacija: išmanančiųjų krūtų chirurgiją yra, tačiau verstis šia praktika be specialios licencijos jie neturi teisės. Lietuvoje tokią galimybę turi tik 16 minėtųjų krūtų chirurgų.

Tiesa, šie specialistai dar visai neseniai nebuvo tikri dėl savo ateities. Pernai kilo sujudimas dėl Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymo iki šių metų pradžios baigti specialius mokymus krūties vėžį operuojantiems chirurgams.

Dauguma krūtų vėžį operuojančių gydytojų turi gydytojo chirurgo licencijas. 2000 metais patvirtintoje gydytojo chirurgo normoje yra nurodyta, jog piktybinius krūties navikus jie gali diagnozuoti, gydyti pagal savo kompetenciją ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, lygio reikalavimus. 2018 metais atnaujintose gydytojo chirurgo ir abdominalinio chirurgo normose išliko tik teisė diagnozuoti, tačiau ne gydyti krūties susirgimus. Remiantis 2004.09.29 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir jo 2022 metų papildymu, nuo 2024 metų juos gydyti gali tik siauros kvalifikacijos gydytojai chirurgai, turintys įvadinio krūtų onkochirurgijos kurso pažymėjimus.

Ministerija tylėjo

Atsiradus papildomiems reikalavimams, Vakarų Lietuvoje dirbantys krūtų chirurgai buvo gerokai sunerimę – nė vienas jų specialaus pažymėjimo neturėjo, o baigti 11 mėnesių trukmės kursus iki nurodyto termino buvo neįmanoma. Priežastis – dėl atnaujinamų mokymo programų jų niekas tiesiog neorganizavo.

Lietuvos krūties vėžio asociacija kartu su kitomis suinteresuotomis bei pacientų interesus ginančiomis organizacijomis dar praėjusių metų pradžioje kreipėsi į ministeriją, Seimą, taip pat kitas atsakingas institucijas su prašymu išduoti krūtų onkochirurgo pažymėjimą ilgiau nei penkerius metus šioje srityje krūtų vėžio gydymo centre dirbantiems gydytojams chirurgams išimties tvarka. Tačiau atsakymo taip ir nesulaukė.

Kilus triukšmui dėl pavojaus pacientėms likti be pagalbos, situacija buvo išspręsta. Vilniaus universiteto sudaryta komisija, įvertinusi klaipėdiečių žinias, išdavė pažymėjimus, suteikiančius galimybę tęsti krūtų chirurgo praktiką.

Atsakymo nežino

„Mums, dabar dirbantiems, problema kaip ir išsisprendė. Bet vertinant globaliai, problema nepajudėjo iš mirties taško“, – apgailestauja gydytojai.

M. Stakytė iš praktiką atliekančių studentų ir rezidentų girdi pageidavimų gilintis į krūtų chirurgiją, bet realybė ir brangūs reikalavimai skatina rinktis kitas specializacijas.

„Nežinome atsakymo, kodėl krūtų chirurgams keliami tokie dideli reikalavimai. Baigus bendrinę chirurgijos rezidentūrą, galima operuoti skrandį, kasą ar net transplantuoti organus – tam nereikia specialių kursų. Jų prireikia tik operuojant krūtis“, – reziumuoja krūtų onkochirurgai.