Naudojasi lengvatinėmis sąlygomis

Pagrindinė Kultūros fabriko misija nuo pat jo įkūrimo pradžios yra padėti jauniesiems menininkams ir kūrybininkams atsistoti ant kojų, suteikti lengvatines sąlygas dirbti bei kurti, neatsisakant ir tokių tradicinių kultūrinių veiklų kaip filmų rodymas, klubinė veikla, parodos.

Tikėtasi sulaukti ir profesionalių kino kūrėjų, tačiau per ketverius metus mieste situacija šioje kūrybos industrijos srityje nepasikeitė – jų tiesiog nebuvo ir neatsirado. Tuo metu scenos menų atstovų KUFA erdvėse nuolat repetuoja bent trys, keturi kolektyvai.

"Nuo KUFA starto užaugo ne viena komanda, čia pradėjusi savo kūrybinį kelią. Tokie kultūros operatoriai kaip Klaipėdos jaunimo teatras, šokių kolektyvas "Sfinx", taip pat kino rezidentas "ArleKinas", edukacinė platforma "Jaunieji kūrėjai", dizainerių prekiniai ženklai "Salanida", "Intersea", "Ikra mada" ir kiti. Per ketverius metus buvo organizuotas ne vienas tarptautinis festivalis ar konferencija, konkursai, hakatonai, surengtos rezidentų stažuotės į Europos šalis, siūlomos įvairios kultūrinės iniciatyvos miestui, nuolat veikia kino centras", – vardijo KUFA vadovė Raimonda Masalskienė.

Nuo KUFA starto užaugo ne viena komanda, čia pradėjusi savo kūrybinį kelią.

Pasak Kultūros fabriko projektą valdančios viešosios įstaigos "Klaipėda ID" direktoriaus Simo Simanausko, Klaipėdos ekonominės plėtros strategijoje iki 2030 m. KUFA užima reikšmingą vaidmenį, plėtojant skaitmeninės kūrybos paslaugas.

Turinį kuria patys menininkai

Rezidentai ir klientai buvusio tabako fabriko erdves pildo savuoju nauju turiniu, kurį inkubatoriaus administracija, nesudarydama vidinės konkurencijos, tik pastiprina įvairiomis iniciatyvomis.

KUFA suteikia galimybę nevyriausybinėms scenos menų organizacijoms kurti, repetuoti, vykdyti įvairius projektus ir rodyti savo spektaklius net šešiose renginių salėse, o KUFA lankytojams – stebėti jaunų menininkų dažnai eksperimentinius kūrinius liberalioje, kamerinėje atmosferoje, žemesnėmis bilietų kainomis nei kitur.

Be to, dauguma renginių čia yra nemokami.

Kita svarbi KUFA misija – didinti meno ir verslo atstovų bendrystę. Tiesa, dėl visuomenėje vis dar gajų stereotipų tai padaryti, bent jau kol kas, nėra lengva.

"Ieškome tų sinergijų, pristatome savo rezidentus visuomenei, kur vis dar vyrauja įvairių stereotipų tiek vienos, tiek kitos socialinės grupės požiūriu. Tarkime, menininkai dažnai apibūdinami kaip nieko apčiuopiamo nekuriantys tinginiai, neracionalūs, "paplaukę", arogantiški. Dar daugiau neigiamų konotacijų dėl sovietinio mąstymo įtakos sulaukia verslininkai, ne tik kūrybiniai, faktiškai visi verslininkai, kurie apibūdinami kaip komersantai. Toks skirtingų visuomenės grupių priešinimas nesudaro pagrindo jų bendradarbiavimui", – įžvelgė KUFA vadovė.

Mieste per kelerius pastaruosius metus, be KUFA, buvo įsisteigtos dar bent trys skirtingo lygio erdvės, skirtos kūrybinių industrijų darbui.

Biudžetinis sektorius taip pat turi patalpų, kurių pradinė paskirtis buvo šiuolaikinių amatų ir dizaino dirbtuvės, pavyzdžiui, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro meno kiemas senamiestyje.

Kultūros rėmimo fondų trūkumas

Kultūros fabrike suteikiama galimybė jauniems ir tvirto pagrindo po kojomis dar neturintiems menininkams bei kūrybininkams naudotis patalpomis už mažesnius nei rinkos įkainius.

"KUFA kainodaros politika – ne tik mūsų veiklos modelio ir identiteto dalis, bet turėtų būti susieta su konkrečia ilgalaike Klaipėdos miesto kūrybinių industrijų politika ir strategija. Pastarosios šiuo metu visai nėra, o ir Klaipėdos miesto kultūros politikoje, deja, neskirstomi prioritetai tarp jaunų ir brandžių menininkų. Todėl, neaišku kaip KUFA misija – remti jaunus, pradedančius kūrybinį kelią menininkus, turi pritraukti ir išlaikyti tuos, kurie be miesto tikslinių programinių dotacijų savo tęstinės meninės veiklos užsitikrinti negali", – svarstė pašnekovė.

2015 m., Kultūros fabrikui tik pradėjus veiklą, Klaipėdos miesto savivaldybė kurį laiką skyrė stipendijas jaunų kūrėjų rezidavimui naujose erdvėse. Tačiau šis bandymas greitai nutrauktas kritikos strėlių, kaip iškraipantis konkurencines sąlygas.

"Nuo to laiko miesto savivaldybės kultūros fondas nėra numatęs jokio finansavimo nei mums, kaip kūrybos ir kultūros infrastruktūrai bei susijusių paslaugų teikėjui, nei būtent pirmus žingsnius žengiantiems menininkams, norintiems pas mus pradėti kūrybinį kelią. Jiems, beje, ne patalpų nuoma sudaro didžiąją išlaidų dalį", – apgailestavo R.Masalskienė.

Siekdama pritraukti į KUFA kuo daugiau jaunų kūrėjų, administracija nuolat siūlo lengvatines akcijas, skirtas pradedantiesiems, tačiau Klaipėdoje rasti talentingą, kryptingai dirbantį, pajėgų mokėti už paslaugas net lengvatinį simbolinį paslaugų mokestį, gebantį pritraukti kultūros fondų paramos lėšas meno srities atstovą nėra paprasta.

"Prieš dvejus metus siūlėme ribotą laiką reziduoti nemokamai, sulaukėme kelių paraiškų. Dabar vėl ieškosime jaunų, perspektyvių menininkų dirbti ypač lengvatinėmis sąlygomis. Skelbiame akciją – metams išnuomosime erdvią studiją už ypač simbolinę kainą iki 35 metų kūrėjui ar komandai", – atskleidė R.Masalskienė.

KUFA šiuo metu taip pat gali pagelbėti inkubatoriaus nariui įsteigti kūrybinio verslo įmonę, dalyvauti nemokamuose verslumo seminaruose, verslumo konsultacijose. Šios paslaugos remiamos pagal Klaipėdos savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo programos finansuojamą paslaugų sutartį, kuri prisideda ir prie to, kad rezidavimo sąlygos visiems reikalavimus atitinkantiems inkubatoriaus kūrėjams būtų lengvatinės.

Rezidentai garsina miesto vardą

Kultūros fabrike savo kūrybinį potencialą augina įvairių sričių jaunieji profesionalai: nuo šokio iki dizaino.

Inkubatoriuje įsikūrusi jaunųjų kūrėjų – Deivido Šliažo ir Alinos Vengalytės dizaino agentūra "Making Sense Studio" jau spėjo pelnyti pripažinimą ir užsienyje.

Neseniai vykusiame tarptautiniame dizaino konkurse klaipėdiečių sukurtas išskirtinis gėrimo pakuotės dizainas laimėjo sidabrą. Anot A.Vengalytės, darbas inovatyviose erdvėse įkvepia siekti pačių aukščiausių rezultatų.

"Pirmą kartą apsilankę Kultūros fabrike buvome maloniai nustebę, nekilo jokių abejonių, kad norime čia dirbti. Ir labai džiaugiamės savo sprendimu", – tikino dizainerė.

Trejus metus fabrike veikia ir šokio mokykla "Coda", itin darbščių, talentingų jaunųjų balerinų kalvė. Mokyklos auklėtinės garsina miesto vardą visame pasaulyje – iš tarptautinių konkursų šokėjos parveža aukščiausias prizines vietas.

Pasak mokyklos "Coda" vadovės Ingos Briazkalovaitės, Kultūros fabriko patalpose šokėjoms patogu ir repetuoti, ir pasirodyti. Kai nebereikia galvoti apie pašalinius dalykus, galima visą save atiduoti darbui.

"Esame dėkingi dar ir dėl to, kad tam tikru laiku čia radome prieinamas kainas. Mes – ne hiphopo stiliaus šokėjai, kai grupę sudaro 40 vaikų, trepsinčių vienu rimtu. Esame vienetiniai ir tikrai labai sunku išauginti bent vieną talentą. Tam reikia nuomoti salę, kainuoja individualus mokytojo darbas, kelionės į konkursus, kostiumai. Dėl to norisi kuo patrauklesnių numos kainų ir kuo geresnių sąlygų. Būtent tai čia ir radome", – aiškino pašnekovė.

Draugiška aplinka pasidžiaugė ir bendrovės "Du kart du" vadovas architektas Gediminas Petrauskas. Gyvenamųjų pastatų projektavimu užsiimantis rezidentas Kultūros fabriką pasirinko neatsitiktinai – jo žodžiais, sužavėjo jauki kūrybinė atmosfera, inkubatoriuje dirbantys malonūs žmonės bei galimybė čia pat pasidalyti idėjomis su kolegomis, paklausti jų nuomonės.

KUFA erdvės neįsivaizduojamos ir be jaunųjų aktorių. Inkubatoriuje planuoja reziduoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete vaidybos studijas baigiantys aktoriai ir jų pastangomis įkurtas "Taško" teatras. Kaip ir daugelį jaunųjų kūrėjų, šio teatro aktorius neramina nežinomybė dėl ateities.

"Nesinori, kaip būna Vilniuje ar Kaune, pabaigus studijas, visiems išsiskirstyti, pasinerti į skirtingus projektus. Bandome įsitvirtinti ir toliau vystyti meninę veiklą, plėsti repertuarą, kurti bei rodyti spektaklius Klaipėdoje. Kultūros fabrikas – priimtiniausia vieta užsiimti šia veikla, vargu, ar dar kažką panašaus rastume uostamiestyje. KUFA tampa kultūriniu centru, kur po vienu stogu veikia ne viena aktorių trupė", – kalbėjo "Taško" teatro direktorius ir aktorius Paulius Kavoliūnas.

Nuo veiklos pradžios Kultūros fabrike rezidavo apie 70 nuolatinių kūrybinio verslo subjektų (pavienių ir komandų), o šiuo metu jų yra 37. Biuro tipo studijų užimtumas, palyginti su 2015 ir 2018 m., atitinkamai išaugo nuo 35 proc. iki 85 proc.