Pereiti į pagrindinį turinį

Kur dėti nereikalingas knygas?

2024-02-20 12:10

Namuose ilgus metus kauptos knygos gali būti atiduotos perdirbimui, keliauti į nemokamų knygų mainų lentynas, o jeigu leidinys išskirtinis, gali patekti ir į miesto biblioteką. Ypač daug seno leidimo knygų lieka mirus artimiesiems, tad problema, kur jas dėti?

Žavisi: į bibliotekas užsukę lankytojai kartais ieško ir seno leidimo knygų. Žavisi: į bibliotekas užsukę lankytojai kartais ieško ir seno leidimo knygų.

Gaila išmesti

Gailėdami išmesti dešimtmečiais kauptas knygas, dalis žmonių kreipiasi į miesto bibliotekas.

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorė Laura Juchnevič teigė, kad dėl knygų atidavimo žmonės skambina labai dažnai.

„Paprašome, kad pateiktų informaciją, kokios tai knygos, kokio dydžio kolekcija. Jeigu biblioteka sutvarkyta ir sukataloguota – fantastiška. Paprašome pateikti ir nuotraukas, sąrašą, informaciją, kokio leidimo knygos, tuomet su artimaisiais kalbama, kokių knygų bibliotekai trūksta, ką mes galėtumėme priimti į savo kolekciją“, – pasakojo L. Juchnevič.

Anot jos, kartais dėl knygų nepriėmimo į bibliotekos lentynas kyla ir nesutarimų, kadangi žmonės pageidauja, kad bibliotekininkai priimtų visas turimas knygas ir dar atvažiuotų į namus jų pasiimti.

Laura Juchnevič / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Priimti visų negali

Tačiau bibliotekos darbuotojai negali priimti visų knygų, kadangi vienos jų – itin seno leidimo, o kitas jau turi.

„Kartais paimame knygas ir informuojame artimuosius, kad tos knygos keliaus ne į bibliotekos fondą, o į mainų lentynas arba bus panaudotos kitiems tikslams – socialiniams projektams. Darome lauko skaityklas arba bendradarbiaujame su kitomis įstaigomis ir perduodame jiems knygas. Labai priklauso nuo to, kokie yra pačių žmonių lūkesčiai ir ką galime paimti tiesiog įsivertinę. Tai iš tikrųjų yra dažnas klausimas ir ganėtinai didelė problema“, – pažymėjo L. Juchnevič.

Bibliotekos tarpusavyje bendradarbiauja, tad jeigu viena neima pasiūlytų knygų, jas priima kita.

„Bibliotekos dažniausiai prašo ir pageidauja knygų, kurios būtų naujos – iki dešimties metų senumo, geriausia – iki penkerių metų, jeigu tai yra asmenybės, mokslininko, menininko, kūrėjo biblioteka, taikomi truputėlį kiti kriterijai. O jeigu tai yra paprasta, asmeninė biblioteka ir sukauptos knygos, kurios savu laiku buvo populiarios, klasikinės, bet dabar mažai skaitomos, kaip ir nelabai turime galimybę tokias priimti“, – paaiškino bibliotekos direktorė.

Jeigu biblioteka sutvarkyta ir sukataloguota – fantastiška.

Pasitelkia instaliacijų kūrimui

Tačiau jeigu knyga išskirtinė, vertinga ir reta, turinti kokių nors įrašų, biblioteka ją priimtų.

Jeigu bibliotekoms knygų nereikia, jas galima atiduoti ir perdirbimui. Dar vienas būdas – atiduoti menininkams, kurie iš knygų daro įvairius meno kūrinius.

„Kūrėjai, menininkai, režisieriai kreipiasi į bibliotekas, klausia dėl nurašytų, nebereikalingų knygų, bet kol kas nelabai galime jiems padėti dėl galiojančių tvarkų, galbūt nuo metų vidurio situacija truputėlį pasikeis. Tai asmeninio požiūrio dalykas, kaip mes suprantame antrą knygos gyvenimą. Ar mes jaučiame, jog mums yra viskas gerai su tuo, kad knyga bus perkurta, perdaryta, išpjaustyta, naudojama kaip medžiaga kažkokioms instaliacijoms, ar tai mums nėra labai priimtina? Man gražu, kai iš knygų padaromi meno kūriniai, skulptūros, instaliacijos, bet esu mačiusi ir labai daug kritikos tokiems kūriniams“, – tikino L. Juchnevič.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų