Sumažėjus gintaro kiekiams iš Rusijos Kaliningrado srities, Lietuvoje jau nuo šių metų buvo planuojama pradėti kasti gintarą Kuršių mariose.

Maža išteklių kaina

Gintaro kasimas taip ir neprasidėjo – greičiausiai šiemet ir neprasidės. Susidurta su problema, kad kasti gintarą kol kas yra nenaudinga. Jo išteklių kaina – 20,22 eurai už kilogramą yra pernelyg maža. Ši kaina sudaro vos 1 proc. nuo vidutinės gintaro rinkos vertės.

Aplinkos ministerija teikia Seimui svarstyti parengtas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisas, kur numatoma gerokai didinti gintaro išteklių mokesčio tarifą. Jis siektų apie 20 proc. nuo gintaro rinkos vertės.

Siūlant didinti tarifą buvo atsižvelgta į tai, kad gintaro žaliavos rinkos kaina per pastaruosius dvejus metus išaugo net kelis kartus. Kadangi ji labiausiai priklauso nuo gintaro frakcijos dydžio, numatoma mokesčio tarifą diferencijuoti: mažesnei nei 40 mm frakcijai, kurios kaina rinkoje svyruoja nuo 180 iki 3500 eurų/kg, nustatyti 280 eurų/kg tarifą, o didesnei nei 40 mm frakcijai, kuri rinkoje kainuoja nuo 4685 iki 7410 eurų/kg – 900 eurų/kg. 

Didžiausi klodai – ties Juodkrante

„Gintaras – mūsų šalies auksas, jo išteklių turime labai nedaug, todėl negalime leisti jais naudotis už tokią mažą kainą, kokia buvo nustatyta ligi šiol, – sakė aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

Gintaro ištekliai Lietuvoje daugiausia susitelkę Kuršių nerijoje. Didžiausiame Juodkrantės telkinyje, preliminariu vertinimu, iš viso yra tik apie 112 tonų gintaro. 
Preliminariais skaičiavimais, už išgautus gintaro išteklius iš Juodkrantės telkinio į valstybės biudžetą įplauktų apie 41 mln. eurų. 

Gintaro išteklių gavyba būtų naudinga ir vietos verslui, užsiimančiam gintaro dirbinių gamyba, ir turizmo plėtrai, nes  pritrauktų daugiau turistų, besidominčių šiuo unikaliu mineralu.

Ties Juodkrante esančius gintaro klodus Lietuvos valdžia buvo išžvalgiusi dar 1922 metais. Nustatyta, kad gintaro klodai Kuršių mariose yra maždaug 82 ha plote. Prieškaryje Lietuva taip ir nesugebėjo organizuoti gintaro kasybos verslo. Sovietiniais laikais kasti ties Juodkrante gintarą nebuvo prasmės. Didžiuliai gintaro klodai yra Kaliningrado srityje. Manoma, kad šios srities Jantarnij gyvenvietės rajone yra apie 95 proc. pasaulinių gintaro išteklių.

Intensyviai kasė XIX amžiuje

Apie gintaro kasimą Kuršių mariose ties Juodkrante yra žinoma iš Prūsijos laikų. Pasakojama, kad vienas Klaipėdos pirklys didele būrine valtimi plaukiodamas po Kuršių marias supirkinėjo iš pamario gyventojų daržoves ir pardavinėjo Klaipėdoje. Kartą ties Dreverną per audrą jam teko išmesti inkarą. Po audros ištraukęs jį užkabinęs žąsies kiaušinio dydžio gintarą.

Tai paskatinę jį imtis kasti gintarą. Toje vietoje, kur rado „kiaušinį“ pradėjęs kasti ir suradęs dar daugiau gintaro. Jo ieškojo ir rasdavo ir kitose marių vietose. Bet Prūsijos valdžia tą amatą uždraudusi.

Tuomet pirklys XIX amžiaus viduryje pasiūlęs gilinti 30 kilometrų ilgio kanalą nuo Klaipėdos iki Naglio kalno, kad juo galėtų plaukti laivai. Dirbusios per 20 žemsemių ir pylusios gruntą į krantą, o čia jį persijodavę darbininkai ir rinkdavę gintarą. Buvo įkurta netgi bendrovė „Statien&Becker“, kuri gilino Kuršių marių farvaterį ir įgijo teisę kasti gintarą visoje Rytų Prūsijoje.

Juodkrantėje gintaras nuolat pradėtas kasti 1862 metais. Pagrindinės kasimo vietos buvo Kuršių marios ties Juodkrante maždaug 4 metrų gylyje. Gintarą kasė garinės žemsemės, kurių bazė buvo dabar vadinamoje Gintaro įlankoje.

Juodkrantėje iškastas gintaras buvo rūšiuojamas Klaipėdoje ir Karaliaučiuje ir eksportuojamas į Didžiąją Britaniją. Intensyviai gintaras ties Juodkrante buvo kasamas 28 metus. Jo gavyba nutrūko 1890-aisiais.