Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkciją nuo šiol įvairiais klausimais konsultuos Mokslinė konsultavimo taryba. Į ją susibūrę įvairiausių sričių specialistai padės spręsti aktualiausius klausimus.

Patariamasis balsas

"Kuršių nerijos nacionalinio parko veiklos sritys yra nepaprastai skirtingos, todėl mums tenka didžiulė atsakomybė priimant sprendimus, derinant projektus ir dažnai reikalinga mokslininkų profesionalų pagalba", – pabrėžė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser.

Taryba yra KNNP direkcijos patariamoji institucija kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir kultūros paveldo apsaugos ir priežiūros, pažintinės rekreacijos, aplinkosauginio švietimo bei viešinimo organizavimo, teritorinio planavimo ir projektavimo, socialinės ir ekonominės srities klausimais.

Į pirmąjį posėdį susirinkę Mokslinės tarybos nariai sutarė vienyti jėgas sprendžiant įvairiausių sričių problemas.

Tiria atsiradimą

Geologinius tyrimus Kuršių nerijos kopagūbryje atlikęs geologas Albertas Bitinas tikino, mokslininkai nusiteikę pagelbėti Parko direkcijai visais klausimais.

"Esame tyrinėję apsauginį Kuršių nerijos kopagūbrį. Parko direkcijai padėjome paruošti stendą su informacija apie kopagūbrio formavimąsi", – teigė mokslininkas.

A.Bitinas pastebėjo, kad geologai ne pirmus metus aiškinasi tikslias datas, kad galėtų pasakyti, kada susiformavo apsauginis kopagūbris.

"Tyrimų metu didžiajame kopagūbryje radome palaidotų dirvožemių. Tai atspindi tam tikrus Kuršių nerijos formavimosi etapus. Tyrinėjame, kaip kopos galėjo "migruoti" per pastaruosius 6–7 tūkst. metų. Bet tikslios Kuršių nerijos atsiradimo datos dar nežinau. Pusiasalis atsirado ne šioje vietoje, kur yra dabar, o šiek tiek giliau į jūrą", – pasakojo A.Bitinas.

Atlikdami gręžinius, geologai žada atsakyti į visus klausimus apie pusiasalio gimimą.

"Manyčiau, kopų "migracija" sietina su miškų iškirtimu nerijoje, iki tol ji buvo labai minimali", – pastebėjo A.Bitinas.

Posėdžiaus pavasarį

Numatoma, kad Mokslinė konsultavimo taryba rinksis mažiausiai vieną kartą per metus. Kitas tarybos posėdis planuojamas 2014 m. pavasarį.

"Kadangi mokslininkai dirba labai skirtingose srityse, nusprendėme ieškoti tam tikrų bendrų vardiklių, kurie galėtų sujungti visas sritis. Kuršių nerijos kraštovaizdis turi labai daug sudedamųjų dalių – gyvoji ir negyvoji gamta, architektūra, kultūros paveldas. Jos susijungia į vieną visumą ir tuomet galima teigti, kokia yra tos visumos vertė, ką reikia daryti, kad vertė išliktų ar netgi padidėtų", – kalbėjo A.Feser.

Pasak direkcijos vadovės, Europoje dabar labai madinga nustatyti  kraštovaizdžio vertę, netgi jos piniginę išraišką.