„Išskirtinė jos vertė – tampriai persipynęs žmogaus ir gamtos santykis, kuriantis specifinį kultūrinį kraštovaizdį. Tapimas šio prestižinio sąrašo dalimi yra ne tik reikšmingas tarptautinis įvertinimas, bet ir atsakomybė užtikrinti, kad ši Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo erdvė ir toliau išliktų neatsiejama europinio kino dalimi“, – sakė Lietuvos kino centro vadovas Laimonas Ubavičius.

Anot centro, 2000-aisiais į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Kuršių nerija XX amžiuje tapo įkvėpimo šaltiniu žymiems Lietuvos kino kūrėjams.

Jos kraštovaizdžiai užfiksuoti Almanto Grikevičiaus ir Algirdo Dausos režisuotame filme „Jausmai“ (1968 m.), režisieriaus Algirdo Aramino juostoje „Maža išpažintis“, dviejuose Algimanto Puipos režisuotose filmuose: „Moteris ir keturi jos vyrai“ (1983 m.) bei „Elzė iš Gilijos“ (2000 m.), Andriaus Šiušos vaidybinėje juostoje „Ir jis pasakė jums sudie“ (1993 m.).

Išskirtinė jos vertė – tampriai persipynęs žmogaus ir gamtos santykis, kuriantis specifinį kultūrinį kraštovaizdį.

Lietuvos kino centras kartu su Europos kino akademija ir Neringos savivaldybe šių metų vasarą organizuos ceremoniją, kurios metu bus atidengta speciali lentelė, pažyminti Kuršių nerijos, kaip Europos kino kultūros lobio (Treasures of European Film Culture), statusą.

Europos kino kultūros lobių sąrašas be Kuršių nerijos papildytas dar dešimčia Europos kinui svarbių vietų, esančių Bulgarijoje, Maltoje ir Slovėnijoje.

Šiuo metu sąrašą sudaro 60 Europos kino kultūrai reikšmę turinčių objektų. Tarp jų – Romos Trevi fontanas, švedų režisieriaus Ingmaro Bergmano kūrybą įamžinantis muziejus, įsikūręs mažoje Baltijos jūros Faro saloje, bei Londono Noting Hilo knygynas, pasirodęs 1999 metų romantinėje komedijoje tuo pačiu pavadinimu.