03. Kristina Jakštė
Kristina Jakštė jau dvejus metus dirba Žvejų rūmų direktore. Klaipėdiečiai pastebėjo, kad jai pradėjus eiti šias pareigas, pietinė miesto dalis tapo gyvesnė dėl naujų iniciatyvų – Moliūgų šventės, Kalėdų, Velykų ir kitų švenčių instaliacijų bei papuošimų. „Kai pradėjau dirbti Žvejų rūmuose, čia atsirado naujų veiklų ir iniciatyvų. Ne tik aplink Žvejų rūmus, bet ir kitur – pirmą kartą organizuota Žuvies diena, Tarptautinis orkestrų festivalis, išeivijos lietuvių šokių kolektyvų šventė“, – vardijo klaipėdietė. Kalbėdama apie pietinę uostamiesčio dalį, moteris akcentavo, kad svarbu ne tik pasipuošti aplinką, bet ir įdomiai pritraukti klaipėdiečius. Pastebėta, kad didelio susidomėjimo sulaukė dvejus metus organizuota Moliūgų šventė. Pasak K. Jakštės, idėja buvo gvildenama visos komandos, tik pirmaisiais šventės metais labiau pritraukė ugdymo įstaigas, o antraisiais tapo visų klaipėdiečių švente – žmonės važiavo, nešė savo skaptuotus moliūgus, fotografavosi. K. Jakštė direktoriaus pavaduotoja įstaigoje dirbo dvejus metus, o į konkursą dėl direktoriaus pareigų ėjo tarsi norėdama iškelti sau iššūkį. „Visada buvau komandos dalis ir į konkursą ėjau kaip į pabandymą, savęs įsivertinimą. Tą minutę, kai pasakė laimėtoją, supratau, ką aš padariau ir visą tą atsakomybę. Komanda tikrai didelė, o aš esu komandos viduryje ir turiu juos visus matyti. Kai yra daug iniciatyvių žmonių, negali nei jų slopinti, nei valdyti, visi ateina su savo idėjomis, tad kartais juos reikia tik nukreipti tinkama linkme“, – tikino K. Jakštė. Anot jos, yra planų dėl pastato atnaujinimo. „Pastatas yra tarybinių laikų, nekviečiantis ateiti. Tad labai laukiame, kada bus sutvarkytas fasadas ir nebebus to sovietizmo priminimo“, – sakė K. Jakštė. Vienas mėgstamiausių moters laisvalaikio praleidimo būdų – laikas su šeima. „Turiu du paauglius – dukrai 15, o sūnui 19. Labai džiaugiuosi tomis minutėmis, kai pavyksta visiems kur nors kartu išeiti pasivaikščioti. Kadangi mano vyras yra didelis kelionių entuziastas, aplankėme ir nemažai šalių – Malaiziją, Indiją, Tailandą, Europos šalis, Braziliją, Ameriką. Kasmet vykstame į kelionę, išskyrus šiuos metus, nes šie metai – mūsų sūnaus dvyliktoko kelionė, kai jis apsispręs, ką daryti, žinosime, kur keliausime toliau“, – pasakojo K. Jakštė.
Asmeninio archyvo nuotr.
09. Loreta Liutkutė
Loreta Liutkutė yra bibliotekininkė, rašytoja, poetė, kultūrinių projektų iniciatorė ir vadovė, ne vienos knygos bendraautorė ir redakcinės kolegijos narė. Jauna moteris matoma daugybėje renginių, kuriuos pati organizuoja, veda ir padeda parengti. L. Liutkutė dirba Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriaus vedėja. 2021-aisiais Klaipėdos regiono bibliotekų konkurse ji buvo paskelbta „Jonvabalio“ nominacijos laimėtoja, šio vardo ji nusipelnė pasiekusi reikšmingų profesinių rezultatų. Vienu svarbiausių savo pastarojo meto darbų Loreta vadina pačios sugalvotą ir vykdomą projektą „Negalios įkvėpti: sociokultūrinio tinklo kūrimas“. Prisimindama savo senolės giminaitę, kuri ilgo amžiaus gale visiškai apako, L. Liutkutė pasakoja anksti pajutusi, kaip sunku sveikųjų visuomenėje gyventi negalios pakirstiems žmonėms. Ypač sudėtinga visuomenėje jaustis lygiu tarp lygių psichikos negalią turintiems žmonėms. Todėl bendravimas su kitais visuomenės nariais jiems yra labai reikšmingas. „Svarbiausia yra tai, ką tu gali duoti naudingo žmogui, ką tu gali įnešti gero į jo gyvenimą“, – kalbėjo šios ir kitų iniciatyvų autorė. L. Liutkutė yra išleidusi eilėraščių knygą „Mėlyna būties upe“ ir prisipažįsta esanti netipiška poetė. Jos eilėraščiai gimsta ne spontaniškai, o ilgai formuojasi jaunos moters galvoje, o išsilieja ant popieriaus paveikti gamtos grožio. Būdama bibliotekininkė Loreta stebi pačios parašyto romano „Manekenas“ gyvenimą. Ji džiaugiasi, kai mato šią knygą skaitytojų rankose. Nors Klaipėdoje L. Liutkutė jau ne kartą pristatė šį savo kūrinį, vis dar yra kviečiama į panašius renginius atokiau nuo uostamiesčio. Baigusi lietuvių kalbos studijas, ji aktyviai prisideda prie reikšmingų leidinių gimimo. Ji buvo viena „Lietuvininkų tarmių žodyno“ sudarytojų, poezijos knygos „Šimtas eilėraščių apie jūrą“ bendraautorė ir redakcinės kolegijos narė, poezijos rinktinės „Didžiojo žygio aidai“ bendraautorė, aktyviai dalyvauja Žemaitijos rašytojų bendrijos veikloje. Neskaičiuojanti darbo valandų moteris po užsitęsusių renginių neskuba išprašyti pabendrauti norinčių žmonių. Ji džiaugiasi, kad klaipėdiečiai į biblioteką ateina lyg į knygų šventovę ir randa čia bendraminčių bei nuoširdžių bibliotekininkų.
Asmeninio archyvo nuotr.
Balsuoti galite:
DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, LT-92118 Klaipėda arba įmesti į specialią balsavimo dėžę redakcijos skyriuje. 1 kuponas = 10 balsų.
SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1679 su tekstu „MKL XX“. XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 balsų.
PORTALAS: internetiniame portale https://metu-klaipediete.diena.lt/. Portale už vieną kandidatę galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.
Dienraštis „Klaipėda“ dėkoja projekto garbės mecenatui „Mūsų laikas“, pagrindiniams rėmėjams BEGA, „Švyturys“, rėmėjams „Parsekas“, VšĮ „Testas“, „Litana“, partneriams „Ribas Jewellery“, „Stemma Group“ – „Mėmelio miestas“, „Vaidenta“, „Nefrida“, „Fegda“.
