Quantcast

L. D. Poška: aš išeinu į atsargą

Kai klaipėdiečio publicisto Lino Daliaus Poškos kas nors pasiteirauja apie jo kilmę, humorui nesvetimas intelektualas atšauna, jog kilęs iš smulkiosios kolūkinės bajorijos. Jo tėvai kaimo mokytojai Rožė ir Stasys Poškos savo pavyzdžiu keturis savo vaikus augino taip, kad šiandien turi kuo didžiuotis.

Kolūkinės bajorijos palikuonis

– Iš kur kilę jūsų tėvai?

– Mama kilusi iš Rietavo apylinkių, o tėvas – iš Alseikių, kurie yra tarp Švėkšnos ir Veiviržėnų. Abu tarsi žemaičiai, bet mama – iš vadinamųjų dūnininkų, o tėtis – iš dounininkų. Aš pats žemaitiškai moku dounininkų tarmę, bet ne todėl, kad tėtį mažiau mylėjau, tiesiog vaikystę praleidau tarp šios tarmės žmonių, nes tėvai nuolat klajojo po Telšių, Skuodo, Plungės rajonų mokyklas. Mano tėvų šeima buvo kaimo kultūrininkai. Kai manęs kas klausia apie mano paties kilmę, dažnai juokauju, kad esu kilęs iš smulkiosios kolūkinės bajorijos. Kad ir koks juokingas kaimo visuomenės susisluoksniavimas, mokytojai tuo metu buvo labai gerbiami, prieš juos kepurę keldavo ir apylinkės valdžia, ir kolūkio pirmininkas.

– Jūsų giminėje gausu rašančių žmonių, tarp jų – ne tik jūs pats, bet ir jūsų brolis poetas Sigitas Poškus, taip pat mama, kuri, beje, rašyti pradėjo labai vėlai. Kodėl?

– Mama pradėjo rašyti tapusi pensininke. Nors eiliuoti bandė dar studijų laikais. Po to viską nustūmė į šalį, – daug laiko atimdavo šeima, keturi vaikai, ūkis, nes ji buvo kaimo mokytoja. Tad prie rašymo grįžo tik perkopusi 60 metų. Ji išleido 10 knygų, tarp jų yra ir vertingų, kuriose ji rašo apie savo vaikystę, prieškarį, karą, pokarį. Šioje jos kūryboje per sterilią kalbą prasimuša ir tarmybių. Nors prieš tai mama kruopščiai ravėjo tarmybes tiek savo, tiek ir savo mokinių raštuose.

– Ar mama turėjo mokinių, kurie vėliau išgarsėjo rašydami knygas?

– Mama mokė žinomą rašytoją Kazį Sają. Jo gyvenimas buvo labai sudėtingas, jis augo be tėvų, jo pokarinė vaikystė buvo sunki. Rimto akademinio išsilavinimo jis negavo. Mano mama jį kurį laiką globojo kaip rašantį žmogų, kol jo balsas prasikalė. Jis labai anksti ir stipriai startavo puikiais apsakymais, kurie, mano manymu, netgi stipresni už vėliau jo sukurtas dramas.

Tėtis išbandė klieriko dalią

– Jūsų tėčio pavardė Poška, jūsų paties – taip pat, tačiau abiejų brolių ir sesers pavardžių galūnė skiriasi. Kodėl atsirado tokia painiava?

– Mamai pavardė "Poškus" atrodė elegantiškesnė nei "Poška", tai visų vaikų pavardės tapo kitokios, negu turėjo tėtis. Vėliau buvo vaikų pasirinkimas, ką su ta pakeista galūne daryti. Aš pats jau suaugęs susigrąžinau tikrąją pavardę. Ir šiandien labai džiaugiuosi, kad mūsų pavardės skiriasi. Manęs nepainioja su daug rimtesniu ir geresniu literatu mano broliu Sigitu, kuris liko Poškus. Juo labiau mūsų rašymo būdas, stilistika, jau nekalbant apie kokybę, yra skirtingi.

– Jūsų tėtis buvo stipri ir įdomi asmenybė. Ką jis jums reiškia?

– Tėtis mirė prieš trejus metus, jis buvo iš tų žmonių, kurių reikšmė ir svarba šeimai išryškėja tada, kai jų nebelieka. Jis tarsi organizmo stuburas, kurį ištraukus viskas subyra. Tėtis buvo tylus ramus šeimos žmogus, turėjo gerą humoro jausmą. Jis buvo vienas tų, kuris mokėsi ne sovietinėje mokykloje. Jis baigė Švėkšnos "Saulės" gimnaziją, kur buvo dėstomos klasikinės užsienio kalbos. Ten tuo metu mokytojavo net profesoriai, kurie karo metu duoną užsidirbdavo tokiose mokyklose. Taigi tėtis gavo gerą bazinį pasirengimą, geresnį nei mama, kuri baigė jau sovietinę Rietavo gimnaziją.

– Ar tėtis visada buvo toks tylus ir ramus, kokį jūs jį pamenate?

– Tėtis jaunystėje iš tiesų nebuvo toks tylus ir ramus. Mažai kam žinomas faktas, bet jis kelis semestrus prasimokė Kunigų seminarijoje. Jo bendramokslis buvo vyskupas Antanas Vaičius (1926–2008). Šias studijas tėtis pasirinko ne dėl religinių motyvų, tiesiog 1944 m. į Raudonąją armiją neimdavo seminarijoje studijuojančių jaunų vyrų. Jis pasirinko tokį pabėgimo iš armijos būdą. Tačiau ten jis mokėsi neilgai, vėliau mokytojavo Klaipėdos krašte Saugose. Kasmet keliavo iš vietos į vietą. Ir 1947 metais jis įstojo į Klaipėdos pedagoginį institutą.

Sudėtingi meilės išbandymai

– Kaip jūsų tėčiui sekėsi studijos Klaipėdoje?

– Tėtis instituto nebaigė. Jis buvo suimtas ir už antitarybinę veiklą nuteistas 15 metų kalėjimo. Klaipėdos universiteto istorikai peržiūrėjo iš archyvų paimtą jo bylą. Ten paaiškėjo įdomių dalykų. Pokariu uostamiestyje veikė gana aktyvi nesmurtinio pasipriešinimo studentų organizacija, kuri leido savo laikraštį. Tada ne visi į mišką nuėjo, dalis inteligentijos ieškojo ir kitokių būdų priešintis sistemai. Tėvas figūravo šioje byloje. Lyderiai buvo nuteisti po 25 metus, o jis atsipirko "vaikiška bausme". Jis buvo tik porą savaičių įstojęs į tą organizaciją ir nieko rimta nespėjo nuveikti. Bet prieš tą įstojimą suspėjo nueiti į šokius su savo būsima žmona, mano mama.

– Kaip jie susipažino?

– Dabartiniame Skulptūrų parke, tada ten buvo kapinės. Tėtis pasakojo, kad jis su dviem draugais kapinių takeliu ėjo paskui tris studentes, įsikniaubusias į užrašus, besiruošiančias egzaminui. Jie susipažino. Sakyčiau, tai buvo didvyriškas žingsnis jiems abiem, mama išdrįso kalbėti su nepažįstamu, o tėtis ryžosi prakalbinti merginą kieno nors kito jai nepristatytas. Tais laikais tai buvo nepadoru. Tačiau senoji tvarka buvo subyrėjusi ir reikėjo susikurti naują. Po tos pažinties jie dar spėjo nueiti į šokius Tauralaukyje. Mama vis pasakodavo, kad tėtis jai mindė kojas, nes nelabai mokėjo šokti. Ir jeigu ne tėčio "komandiruotė" į Tolimuosius Rytus, visi šeimos vaikai būtų buvę gerokai vyresni.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Rūta

Rūta portretas
Ačiū už įdomų interviu!

kaip

kaip portretas
Ir nebuvo Klaipėdoje 1947 metais pedagoginio instituto iki pat 80 uju metų. Kaip parode Wikipedia buvo tik stai kas :Klaipėdos pedagoginis institutas, Respublikos pedagoginis institutas – nepilna aukštoji mokykla, 1935–1939 m. veikusi Klaipėdoje, Mokytojų seminarijos rūmuose, dab. Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto pastate.

nava

nava portretas
Dori menininkai išeina į atsargas, o Laužikienė su savo kūmutėmis į Klaipėdos kultūrą įsipiešė visiems laikams
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių