- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kuklumas: intelektualas ir eruditas, žinovų teigimu, įtikinėjimo meistras L.D.Poška, kai kalbama apie jį patį, stengiasi negražbyliauti.
-
Šeimyna: pirmas kairėje – L.D.Poška, šalia jo – sesuo Aušra, mama Rožė Poškienė, ją apsikabinęs stovi brolis Giedrius, sėdi tėvas Stasys Poška ir vyriausias brolis S.Poškus.
Kai klaipėdiečio publicisto Lino Daliaus Poškos kas nors pasiteirauja apie jo kilmę, humorui nesvetimas intelektualas atšauna, jog kilęs iš smulkiosios kolūkinės bajorijos. Jo tėvai kaimo mokytojai Rožė ir Stasys Poškos savo pavyzdžiu keturis savo vaikus augino taip, kad šiandien turi kuo didžiuotis.
Kolūkinės bajorijos palikuonis
– Iš kur kilę jūsų tėvai?
– Mama kilusi iš Rietavo apylinkių, o tėvas – iš Alseikių, kurie yra tarp Švėkšnos ir Veiviržėnų. Abu tarsi žemaičiai, bet mama – iš vadinamųjų dūnininkų, o tėtis – iš dounininkų. Aš pats žemaitiškai moku dounininkų tarmę, bet ne todėl, kad tėtį mažiau mylėjau, tiesiog vaikystę praleidau tarp šios tarmės žmonių, nes tėvai nuolat klajojo po Telšių, Skuodo, Plungės rajonų mokyklas. Mano tėvų šeima buvo kaimo kultūrininkai. Kai manęs kas klausia apie mano paties kilmę, dažnai juokauju, kad esu kilęs iš smulkiosios kolūkinės bajorijos. Kad ir koks juokingas kaimo visuomenės susisluoksniavimas, mokytojai tuo metu buvo labai gerbiami, prieš juos kepurę keldavo ir apylinkės valdžia, ir kolūkio pirmininkas.
– Jūsų giminėje gausu rašančių žmonių, tarp jų – ne tik jūs pats, bet ir jūsų brolis poetas Sigitas Poškus, taip pat mama, kuri, beje, rašyti pradėjo labai vėlai. Kodėl?
– Mama pradėjo rašyti tapusi pensininke. Nors eiliuoti bandė dar studijų laikais. Po to viską nustūmė į šalį, – daug laiko atimdavo šeima, keturi vaikai, ūkis, nes ji buvo kaimo mokytoja. Tad prie rašymo grįžo tik perkopusi 60 metų. Ji išleido 10 knygų, tarp jų yra ir vertingų, kuriose ji rašo apie savo vaikystę, prieškarį, karą, pokarį. Šioje jos kūryboje per sterilią kalbą prasimuša ir tarmybių. Nors prieš tai mama kruopščiai ravėjo tarmybes tiek savo, tiek ir savo mokinių raštuose.
– Ar mama turėjo mokinių, kurie vėliau išgarsėjo rašydami knygas?
– Mama mokė žinomą rašytoją Kazį Sają. Jo gyvenimas buvo labai sudėtingas, jis augo be tėvų, jo pokarinė vaikystė buvo sunki. Rimto akademinio išsilavinimo jis negavo. Mano mama jį kurį laiką globojo kaip rašantį žmogų, kol jo balsas prasikalė. Jis labai anksti ir stipriai startavo puikiais apsakymais, kurie, mano manymu, netgi stipresni už vėliau jo sukurtas dramas.
Tėtis išbandė klieriko dalią
– Jūsų tėčio pavardė Poška, jūsų paties – taip pat, tačiau abiejų brolių ir sesers pavardžių galūnė skiriasi. Kodėl atsirado tokia painiava?
– Mamai pavardė "Poškus" atrodė elegantiškesnė nei "Poška", tai visų vaikų pavardės tapo kitokios, negu turėjo tėtis. Vėliau buvo vaikų pasirinkimas, ką su ta pakeista galūne daryti. Aš pats jau suaugęs susigrąžinau tikrąją pavardę. Ir šiandien labai džiaugiuosi, kad mūsų pavardės skiriasi. Manęs nepainioja su daug rimtesniu ir geresniu literatu mano broliu Sigitu, kuris liko Poškus. Juo labiau mūsų rašymo būdas, stilistika, jau nekalbant apie kokybę, yra skirtingi.
– Jūsų tėtis buvo stipri ir įdomi asmenybė. Ką jis jums reiškia?
– Tėtis mirė prieš trejus metus, jis buvo iš tų žmonių, kurių reikšmė ir svarba šeimai išryškėja tada, kai jų nebelieka. Jis tarsi organizmo stuburas, kurį ištraukus viskas subyra. Tėtis buvo tylus ramus šeimos žmogus, turėjo gerą humoro jausmą. Jis buvo vienas tų, kuris mokėsi ne sovietinėje mokykloje. Jis baigė Švėkšnos "Saulės" gimnaziją, kur buvo dėstomos klasikinės užsienio kalbos. Ten tuo metu mokytojavo net profesoriai, kurie karo metu duoną užsidirbdavo tokiose mokyklose. Taigi tėtis gavo gerą bazinį pasirengimą, geresnį nei mama, kuri baigė jau sovietinę Rietavo gimnaziją.
– Ar tėtis visada buvo toks tylus ir ramus, kokį jūs jį pamenate?
– Tėtis jaunystėje iš tiesų nebuvo toks tylus ir ramus. Mažai kam žinomas faktas, bet jis kelis semestrus prasimokė Kunigų seminarijoje. Jo bendramokslis buvo vyskupas Antanas Vaičius (1926–2008). Šias studijas tėtis pasirinko ne dėl religinių motyvų, tiesiog 1944 m. į Raudonąją armiją neimdavo seminarijoje studijuojančių jaunų vyrų. Jis pasirinko tokį pabėgimo iš armijos būdą. Tačiau ten jis mokėsi neilgai, vėliau mokytojavo Klaipėdos krašte Saugose. Kasmet keliavo iš vietos į vietą. Ir 1947 metais jis įstojo į Klaipėdos pedagoginį institutą.
Sudėtingi meilės išbandymai
– Kaip jūsų tėčiui sekėsi studijos Klaipėdoje?
– Tėtis instituto nebaigė. Jis buvo suimtas ir už antitarybinę veiklą nuteistas 15 metų kalėjimo. Klaipėdos universiteto istorikai peržiūrėjo iš archyvų paimtą jo bylą. Ten paaiškėjo įdomių dalykų. Pokariu uostamiestyje veikė gana aktyvi nesmurtinio pasipriešinimo studentų organizacija, kuri leido savo laikraštį. Tada ne visi į mišką nuėjo, dalis inteligentijos ieškojo ir kitokių būdų priešintis sistemai. Tėvas figūravo šioje byloje. Lyderiai buvo nuteisti po 25 metus, o jis atsipirko "vaikiška bausme". Jis buvo tik porą savaičių įstojęs į tą organizaciją ir nieko rimta nespėjo nuveikti. Bet prieš tą įstojimą suspėjo nueiti į šokius su savo būsima žmona, mano mama.
– Kaip jie susipažino?
– Dabartiniame Skulptūrų parke, tada ten buvo kapinės. Tėtis pasakojo, kad jis su dviem draugais kapinių takeliu ėjo paskui tris studentes, įsikniaubusias į užrašus, besiruošiančias egzaminui. Jie susipažino. Sakyčiau, tai buvo didvyriškas žingsnis jiems abiem, mama išdrįso kalbėti su nepažįstamu, o tėtis ryžosi prakalbinti merginą kieno nors kito jai nepristatytas. Tais laikais tai buvo nepadoru. Tačiau senoji tvarka buvo subyrėjusi ir reikėjo susikurti naują. Po tos pažinties jie dar spėjo nueiti į šokius Tauralaukyje. Mama vis pasakodavo, kad tėtis jai mindė kojas, nes nelabai mokėjo šokti. Ir jeigu ne tėčio "komandiruotė" į Tolimuosius Rytus, visi šeimos vaikai būtų buvę gerokai vyresni.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdiečius džiugina istoriniai „The Tall Ships Races“ burlaiviai
Birželio 27-30 dienomis Klaipėdoje vieši istoriniai „The Tall Ships Races“ burlaiviai. ...
-
Uostamiestį sveikino „The Tall Ships Races“ burlaivių įgulos2
Antrąją „The Tall Ships Races“ dieną burlaivių įgulos aktyviai dalyvavo sportinėse rungtyse, varžėsi ir džiaugėsi ne tik puikiu oru, bet ir Baltijos pajūriu. Vakare 800 regatos dalyvių užliejo uostamiesčio centrines gatves. ...
-
Dujiniams autobusams „Klaipėdos paslaugos“ statys užpildymo terminalą1
Nors viešojoje erdvėje nuolat skelbiama, kad Klaipėdos gatvėmis netrukus važinės tik elektra varomi maršrutiniai autobusai, tai yra tik pusė tiesos. ...
-
Uostamiesčio mugėje ieškota naujų skonių1
Klaipėdoje prasidėjus šventiniams savaitgalio renginiams, miestiečius Danės gatvėje viliojo amatininkų ir prekybininkų mugė. Lankytojai ieškojo sūrių, žvėrienos delikatesų, saldumynų, rūkytų žuvų. ...
-
Sinoptikai žada staigmenų
Šią vasarą dangus žeria staigmeną po staigmenos. Netrūks jų ir per išeigines bei kitą savaitę, vieną dieną leipsime nuo karščio, kitą, po lietaus su perkūnija, sugrįš vėsa. ...
-
Klaipėdos universitete apsilankė Ukrainos ambasadorius
Klaipėdos universitete (KU) apsilankęs Ukrainos ambasadorius Petro Beshta kalbėjo ne tik apie sunkią padėtį trečius metus karo alinamoje Ukrainoje, bet ir apie Klaipėdos ir Ukrainos studentų susivienijimą, aukštųjų mokyklų organizacijų vei...
-
Savaitgalis po burėmis – Klaipėdoje prasideda „The Tall Ships Races“
Sveikindama didžiausius pasaulio burlaivius, Klaipėda jau šiandien iškilmingai pakels „The Tall Ships Races“ vėliavą. Starto uosto titulu šį kartą apdovanota Klaipėda net tris dienas visus norinčius kvies lankyti laiv...
-
Nidoje klojami dar vieno skandalo pamatai?4
Turto bankas (TB) pardavinėjo statinius ant Kuršių marių kranto, Nidoje. Likus valandai iki aukciono pabaigos, jis buvo atšauktas. Šis sandoris užprogramuotų sunkiai prognozuojamą ginčą. ...
-
KIC ir savivaldybė pasirašė sutartį dėl Klaipėdos pašto rekonstrukcijos1
Kultūros infrastruktūros centro (KIC) ir Klaipėdos miesto savivaldybės vadovai pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl buvusio Klaipėdos pašto komplekso rekonstrukcijos, ketvirtadienį pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Praėjo trys mėnesiai: kaip mums sekasi rūšiuoti maistą?11
Daugiau kaip 200 tonų maisto atliekų per tris mėnesius – tiek surinkta iš Klaipėdos miesto ir Neringos savivaldybių. Tai daug ar mažai? Ar išrūšiuotų maisto likučių kokybė tinka perdirbėjams ir kur iškeliauja Dumpi...