Sovietmečiu vaikų auklėjimas, auginant juos "dorais tarybiniais piliečiais", buvo itin svarbus valstybės reikalas.

Tokia M. Kasnauskienė, prisistačiusi Miesto liaudies švietimo skyriaus mokyklų inspektoriumi (būtent – inspektoriumi), į "Tarybinę Klaipėdą" atsiuntė žinutę "Vaikų auklėjimu pasirūpinta".

"Miesto laikraščio skaitytojai jau žino apie giruliškį A. Šimkų, kuris neteisingai auklėjo savo vaikus, trukdė mokyklai ruošti moksleivius Antanuką ir Jonuką tikrais tarybiniais piliečiais. A. Šimkui buvo iškelta byla. Liaudies teismas ją išnagrinėjęs nusprendė, kad A. Šimkui negalima toliau patikėti vaikų, todėl sūnūs Antanukas ir Jonukas perduoti valstybei auklėti", – pasidžiaugė M. Kasnauskienė.

Priežastys, kodėl iš šeimos paėmė vaikus ir atidavė juos į internatą, nekonkretizuotos, jei tėvas būtų buvęs girtuoklis, tai būtų ir akcentuota.

Čia gi įvardyta tik, kad tėvas trukdė vaikus ruošti mokyklai "tikrais tarybiniais piliečiais".

Ar tai reiškia, kad nesutiko, jog jo sūnūs taptų spaliukais ar pionieriais, o gal juos auklėjo krikščioniškai, kas anuomet buvo nepriimta?

Ne ką keistesnė istorija aprašyta ir 1961 m. laikraščio numeryje. Kažkoks J. Michailovas atsiuntė rašinį, kaip nėščią moterį pasiuntė ardyti laivų.

"Nuo 1961 m. gruodžio laivų remonto įmonės dažytoją L. Jakovenką sutinkamai su gydytojo pažymėjimu reikėjo pervesti į lengvesnį darbą. Medžio apdirbimo cecho viršininko pavaduotojas drg. Šarovas ir "pervedė" ją. Jis pasiuntė moterį į slipą ardyti laivų, t. y. tempti iš tralerių lentas, akmenis ir pan. Anksčiau šį darbą dirbo du vyrai, bet vienam iš jų buvo pavestas kitas uždavinys, o nėščią moterį paskyrė vietoj jo. Toji pakluso, bet,  išbandžiusi "lengvą darbą", vėl ėmė prašytis atgal į dažytojus. Tik įsikišus saugumo technikos inžinieriui, kuris pasiūlė pervesti Jakovenką į dirbtuvę lopyti darbo drabužių, buvo pakeistas savavališkas drg. Šarovo nutarimas", – rašoma dienraštyje.