Nauji vandens keliai

Lietuvoje į valstybinių vidaus vandenų kelių sąrašą netrukus gali būti įtraukti nauji keliai. Valstybinių vidaus vandens kelių sąrašą siūloma papildyti 45,1 kilometro ilgio vidaus vandenų kelių atkarpomis.

Į valstybinių vidaus vandenų kelių sąrašą siūloma įtraukti ruožą nuo Atmatos žiočių į Ventės ragą. Taip pat laivybos reikmėms numatytas pritaikyti – planuojamas valyti ir gilinti – Rusnės salos Pakalnės ir Rusnaitės upes.

Šiuo metu Lietuvoje yra 822 kilometrai valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių ir 71,5 kilometro vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių.

Vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių tinklą stengiamasi mažinti, nes rajonų savivaldybės, daugiausia Šilutės ir Klaipėdos, yra pareiškusios, kad upių keliams tvarkyti neturi pakankamo finansavimo, technikos ir kompetentingų specialistų.

Reikalingus specialistus, žemsiurbes, žemkases, baržas, plaukiojančius kranus, motorlaivius, infrastruktūros bazę vandenų keliams tvarkyti turi tik Lietuvos vidaus vandens kelių direkcija, kuri atsakinga už valstybinės reikšmės kelius.

Stokoja pinigų

Kada paminėti keliai bus įtraukti į valstybinės reikšmės vidaus kelių sąrašą, priklausys nuo Vyriausybės sprendimo.

Įtraukdama naujus kelius į valstybinės reikšmės vidaus kelių sąrašą Vyriausybė privalėtų numatyti ir papildomas jų tvarkymo lėšas. Preliminariai papildomai prašoma 3,2 mln. eurų.

Benzino akcizas yra 466 eurai už tūkstantį litrų. Motorinių vidaus vandens laivų akcizo dalis per metus siektų apie 2 mln. eurų.

Šiuo metu valstybė neskiria pakankamai lėšų visiems valstybinės reikšmės sąrašo vidaus vandens keliams prižiūrėti. 2020 m. iš 822 km ilgio vandenų kelių realiai priežiūrai skirta 54 proc. arba 443 km kelių.

Lietuvos vidaus vandens kelių direkcija yra pateikusi prašymus papildomai kelių eksploatacijai kasmet skirti po 1 mln. eurų.

Taip pat yra pateikti duomenys kokios technikos ir kokios infrastruktūros jai reikėtų. Sąraše numatyta priemonių už 54 mln. eurų.

Dar papildomų lėšų reikėtų ir per daugelį metų neeksploatuotiems valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliams išvalyti ir gilinti.

Numato alternatyvų finansavimą

Lietuvos susisiekimo ministerija yra parengusi alternatyvų siūlymų sąrašą dėl Vidaus vandens kelių direkcijos veiklos finansavimo būdų ir šaltinių.

Siūloma, kad Vidaus vandens kelių direkcijai atitektų dalis degalų akcizo pinigų, kuriuos sunaudoja vidaus vandens transportas. Vertinama, kad Lietuvoje yra 22 tūkst. motorinių laivelių, kurie per sezoną sunaudoja apie 4,4 tūkst. litrų kuro – kiekvienas vidutiniškai po 200 litrų.

Benzino akcizas yra 466 eurai už tūkstantį litrų. Motorinių vidaus vandens laivų akcizo dalis per metus siektų apie 2 mln. eurų.

Siūloma įvesti ir papildomą vidaus vandens laivų mokestį. Jis būtų surenkamas atliekant laivų techninę apžiūrą ir atitektų vidaus vandenų keliams tvarkyti. Siūloma vidaus vandenų keliams skirti ir dalį šiuo metu surenkamo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių –  automobilių, geležinkelio, oro, vandens transporto. Kodėl reikėtų vidaus vandenų keliams atiduoti aplinkosauginį mokestį? Logikos yra, nes būtų skatinamas mažiau taršus, ES institucijų rekomenduojamas laivybos vidaus vandenyse transportas.

Dar vienas mokestis galėtų būti  vidaus vandenų kelių naudotojų – krovininių laivų valdytojų mokestis, kas atitiktų automobilių transporto sistemą, kur krovininis transportas už naudojimąsi keliais moka papildomai. Svarstoma ir apie vandenų kelio mokestį keleiviniams laivams. Tarp pinigų surinkimo idėjų yra ir savivaldybių vandenų kelio ir infrastruktūros priežiūros mokestis, kuris būtų skaičiuojamas pagal savivaldybės teritoriją kertančio valstybinio vidaus vandenų kelio ilgį.

Kai kurie siūlymai dėl papildomų mokesčių įvairiose Lietuvos valdžios institucijose sulaukė ir nepritarimo. Jau dabar yra numatyta laivų rinkliava, todėl dar vienas laivų mokestis būtų tarsi nesusipratimas.

Finansų ministerijoje nemanoma, kad kam nors galima būtų skirti papildomų lėšų, nes dėl COVID–19 pajamų į biudžetą gaunama mažiau, nei planuojama. Aplinkos ministerija laivus laiko ne mažiau taršiais ir nemano, kad dalis taršos mokesčio turėtų atitekti vidaus vandenų laivybai, nes „vandens kelių plėtra juos pritaikant krovinių gabenimui gali didinti riziką užteršti vandenis, daryti žalą žuvininkystei, vandens paukščiams, augmenijai ir gyvūnijai“.