Klaipėdos mažųjų laivų savininkai žada nebesimaitinti valdžios pažadais. Savo nepasitenkinimą laivininkai išreiškė piketuodami.

Bijo likti be darbo

Prie Klaipėdos savivaldybės nuo ryto šurmuliavo piketuotojai su gelbėjimosi liemenėmis ir plakatais „Tarybos nariai, gelbėkite žvejus ir vandens turizmą“, „Kur pažadėtas žvejų turgelis?“, „Danės upė žvejams“.

Mažųjų pramoginių ir žvejybinių laivų savininkams buvo pažadėta 350 metrų krantinės dešiniajame Danės upės krante, o žiemos metu 100 metrų krantinės Pilies užutėkyje. „Meras daug kalba, bet konkrečių sprendimų nėra. Jei ir toliau taip bus elgiamasi, mes kreipsimės į Generalinę prokuratūrą. Jei nepadės ir teisėsaugininkai, užtversime Danės upę laivais“, – tvirtino Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „Pajūrio laivai“ pirmininkas Algirdas Valentinas.

Pasak A.Valentino, nerasdama laivams vietos valdžia paliktų keturiolika įmonių be darbo. „Mūsų laivams neleidžiama stovėti Danės upėje, nes neva mes trukdome keltų eismui. Teko matyti Danės krantinių rekonstrukcijos planus, deja, vietos mums ten nenumatyta. Tai kur mums tuos laivus dėti. Juk tai ne dviratis, žmonės investavo didelius pinigus, daugeliui tai pragyvenimo šaltinis",– piktinosi A.Valentinas.

Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius išklausė mažųjų laivų savininkų priekaištus ir dar tą pačią dieną žadėjo spręsti jų klausimus miesto tarybos posėdyje. Jame turėjo būti svarstomos konkurso sąlygos krantinių operatoriui išrinkti. Bet klausimas po ilgų diskusijų nukeltas į penktadienį.

Atsakomybė – operatoriui

Meras tvirtino, jog į visus laivų savininkų reikalavimus atsižvelgta rengiant Danės krantinių ir Pilies uostelio operatoriaus parinkimo konkurso sąlygas. Numatyta, kad naujasis operatorius turės skirti mažiesiems laivams 300 metrų Danės upės krantinių ir saugią vietą peržiemoti.

Tačiau mažųjų laivų savininkų tai nenuramino. Anot A.Valentino, konkurso sąlygos parengtos taip, kad tik vienintelis „Klaipėdos laivų remontas“ jį galės laimėti. Į sąlygas įtraukta trejų metų panašios veiklos darbo patirtis, milijoninės investicijos į uostelį. Kol kas dar neapsispręsta, kokią sumą turėtų investuoti operatorius. Taip pat iš operatoriaus reikalaujama įrengti žvejų turgelį, užtikrinti degalų tiekimą, kitas paslaugas laivams. Savo lėšomis eksploatuoti tiltelį.

Mažųjų laivų savininkai baiminasi, kad išrinktas operatorius galės užsikelti kokią tik nori kainą. Savininkams neaiški ir nuostolių kompensavimo tvarka, jei krantinė bus apgadinta jų laivų. „Esame savivaldybei kaip rakštis vienoje vietoje. Jie nori mumis atsikratyti. Ar nebūtų paprasčiau, jei ta krantinės dalis priklausytų savivaldybei ir mes mokestį už naudojimąsi krantine mokėtume į miesto biudžetą, o ne operatoriui. Kam sutvarkyti krantines ir atiduoti jas verslininkams?“ – miesto taryboje klausė A.Valentinas.

Savivaldybės atstovai tvirtino, kad operatoriaus nustatoma kaina bus derinama su savivaldybe.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas siūlė tuos 300 metrų krantinės pasilikti pačiai savivaldybei ir nuomoti mažiesiems laivams. Tuomet, jo nuomone, nekiltų konfliktų. „Krantinių eksploatacija kainuotų, bet tai būtų mokestis už ramybę“, – įsitikinęs buvo S.Dobilinskas.

Žvejai nereikalingi

Tačiau miesto tarybos nariams iškilo klausimas, kur reikės dėtis žvejybiniams laivams. Žadama krantinės dalis skirta tik keleivius plukdantiems vandens turizmo laivams.

Priekrantėje žvejoja apie 200 mažųjų laivų. Vieni glaudžiasi žvejybos uoste, kiti Danės upėje ar prie didžiųjų laivų.

Klaipėdos meras mano, jog šiuo klausimu turėtų rūpintis ne tik savivaldybė, bet ir Susisiekimo ministerija, Žemės ūkio ministerija. „Šiuos klausimus būtinai turėsime aptarti su visomis institucijomis, nes tie 300 metrų krantinės problemos neišspręs“, – sakė R.Taraškevičius.

O mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė tiesiai šviesiai išrėžė: „Savivaldybė visų klausimų negali išspręsti. Nepykite, gerbiamieji žvejai, bet jums vietos kol kas nėra.“