Dvi dienas miesto taryboje trukęs ginčas dėl krantinių konkurso sąlygų buvo išspręstas. Laivelių savininkai tvirtina, jog sąlygos jiems net pablogėjo.

Nenurodyta vieta

Ketvirtadienį pradėtas svarstyti Danės upės ir Pilies uosto krantinių koncesijos konkurso sąlygų klausimas buvo išspręstas tik vakar.

Taryba apsisprendė dėl daugiausia diskusijų kėlusių klausimų – investicijų dydžio ir mažiesiems laiveliams skiriamų krantinių ilgio.

Numatyta, jog konkursą laimėjęs koncesininkas turės skirti ne mažiau nei 300 m rekonstruotų krantinių keleivių vežimu užsiimantiems laiveliams.

Dabartinėse sąlygose nėra nurodyta, kurioje vietoje tiksliai turės būti žadamas ruožas.

Anot Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos "Pajūrio laivai" pirmininko Algirdo Valentino, sąlygos po nakties derinimų dar pablogėjo.

"Anksčiau buvo numatytas ruožas Danės upėje ir kalba ėjo apie ruožą nuo Pilies tilto marių link, dabar net vietos liko nenurodytos. Koncesininkas turės visišką teisę mums skirti krantines, kuriomis apskritai nebus galima naudotis, ir jis bus teisus", – mąstė A.Valentinas.

Beje, nėra nurodyta ir krantinių nuomos kaina laiveliams. Savivaldybės atstovai tikina, jog ir vietą, ir nuomos kainą nustatys naujasis krantinių valdytojas.

Tačiau tai jis privalės suderinti su savivaldybe.

Padarytų pigiau

Pasiteiravus asociacijos pirmininko, ar yra galimybė laivelių savininkams dalyvauti konkurse ir valdyti krantines, A.Valentinas sutiko, jog faktiškai ta galimybė suteikiama visiems.

Tačiau iš tikrųjų sąlygos sunkiai įgyvendinamos bet kam, išskyrus konkrečią kompaniją.

"Dalyvauti galime, mes turime potencialo, tik neaiškiai buvo išaiškintos investicijų panaudojimo sąlygos. Manau, niekas kitas negalėtų laimėti – išskyrus "Klaipėdos laivų remontą"", – reziumavo A.Valentinas.

Vienas iš reikalavimų – investuoti ne mažiau kaip 4 mln. litų.

Šis reikalavimas laivelių savininkams atrodo nelogiškas.

A.Valentinas teigė, jog būsimam koncesininkui privalomus darbus – degalinės pastatymą, žuvų turgaus įrengimą, apsaugos sistemos įdiegimą – žvejai ir smulkieji verslininkai galėtų padaryti už žymiai mažesnę sumą.

"Mūsų manymu, tie darbai tiek neverti ir tiek nekainuotų. Bet galime viską paskui prarasti, jei trūks bent vieno lito", – aiškino A.Valentinas.

Pasiteiravus, ar neužteko vien nurodyti privalomų atlikti įsipareigojimų neminint konkrečios sumos, Klaipėdos savivaldybės Ekonomikos ir strategijos departamento direktorius Ričardas Zulcas teigė, jog to bus reikalaujama.

"Taryba balsavo ir minimali investicijų suma lieka 4 mln. litų, bet jei viskas būtų padaryta pigiau, likusios lėšos bus nukreiptos į turto pagerinimą", – komentavo R.Zulcas.

Naujas "Leo LT"?

Dar ketvirtadienį politikas Naglis Puteikis viešai tarybos posėdyje pareiškė, jog bendrovė "Klaipėdos laivų remontas" beveik turi savo rankose didžiąją dalį pinigų – tereikia pasirašyti sutartį dėl trijų mln. ES paramos.

N.Puteikis pateikė dokumentą, kuriame įvardyta, jog "Klaipėdos laivų remontui" bus skiriama pinigų jachtų apsaugai užtikrinti, pontoninėms krantinėms, jachtų transporteriui įsigyti – t.y. tiems įsipareigojimams, kurie yra išvardyti ir koncesininko konkurso sąlygose.

Dokumente pateikta suma yra 3 mln. litų.

Anot N.Puteikio, tai dar vieno monopolio kūrimas, mat koncesijos sutartyje šios sąlygos atsirado tik sužinojus, jog ES parama bus gauta šiems įsipareigojimams.

"Čia yra kaip "Leo LT" kūrimas Klaipėdoje. Mūsų visų pinigai stebuklingu būdu transformuojasi į privačius "Klaipėdos laivų remonto" pinigus. Ir visos pajamos už laivų švartavimą tekės į privatininko kišenę. O mes nuo kranto į tai žiūrėsime", – konstatavo N.Puteikis.

Tačiau R.Zulco teigimu, sąlygos nebuvo kurtos konkrečiam asmeniui.

"Kontroliuojančios institucijos skaitė sąlygas ir nemano, kad čia kažkoks konkurencijos pažeidimas. Nėra specifinių reikalavimų, tai yra normalūs reikalavimai", – aiškino R.Zulcas.

Svarsto, ar dalyvaus

Bendrovės "Klaipėdos laivų remontas" direktorius Alvydas Butkus teigė negalintis garantuoti, jog dalyvaus konkurse.

"Kai sąlygos bus paskelbtos viešai, valdyba spręs dėl tolesnio dalyvavimo. Žiūrėsime, verta ar ne. Nėra paprasta per dvejus metus investuoti 4 mln. Tai tampa sudėtinga veikla", – komentavo A.Butkus.

Pasiteiravus, kaip vertina N.Puteikio pareiškimą, A.Butkus teigė, jog yra supainioti visiškai skirtingi dalykai.

"Dar neprasidėjus uostelio rekonstrukcijai, mes kreipėmės į agentūrą dėl paramos gavimo įrangai įsigyti. Bet tai yra susiję su Kruizinių laivų terminalo vidine puse, kurią naudojame kaip pramoginį uostą. Tačiau ir lėšos yra nepatvirtintos. Išpūsti trys mln. atėjo "iš dangaus". Be to, naujame rekonstruotame uostelyje jau stovi pontonai, juk antro aukšto nestatysime, taigi prašėme paramos tik Kruizinių laivų terminalo daliai", – aiškino A.Butkus.

Viešosios įstaigos "Lietuvos verslo paramos agentūra" atstovas ryšiams su visuomene Vidmantas Valiušaitis patvirtino, kad bendrovės pateikto projekto vertė – 3,75 mln. litų, tačiau finansavimas skirtas tik už 1,2 mln.

Tačiau agentūros atsiųstame aprašyme nėra nurodyta, kur bus naudojami įrenginiai – minimas ir Kruizinių laivų terminalas, nemažai dėmesio aprašyme skiriama ir Pilies jachtų uostui.