Lietuvoje ne tik mokesčių tvarka, bet ir daugelis kitų norminių aktų nuolat keičiami ir sudaro nepalankias sąlygas uosto verslui.

Jūrų ir uostų akvatorijoje iškastas gruntas tvarkomas pagal normatyvinį dokumentą, kuris vadinamas „Land 46“. Jis aplinkos ministro įsakymu buvo patvirtintas 2002 metais. Tačiau po to koreguotas 2008 ir 2011 metais.
Dokumentas ypač sugriežtintas 2011 metais, po to, kai uoste iškilo skandalas bandant į jūrą išplukdyti „Land“ dokumente numatytas taršos normas lyg ir atitinkantį užterštą gruntą, iškastą iš dokų duobių.

Tuomet Uosto direkcija pasisakė prieš sugriežtintus „Land“ pakeitimus. Jos nuomonės nepaisyta ir griežtesni reikalavimai buvo vis tiek įvesti.

Dar griežtesnius LAND pakeitimus planuojama įvesti nuo 2015 metų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas teigė, kad teršiančių medžiagų koncentracija miligramais kilograme (mg/kg) sausos masės mažinama nuo 0,1 dabar iki 0,06 mg/kg.

Reikalavimai tokie, kad gruntas uoste turės būti beveik toks pat, kaip vidaus vandenyse. Uoste laivams dažyti nebenaudojami kenksmingi ir taršūs dažai, tačiau uostas yra gamybinė vieta, kur taršos vienu ar kitu atveju išvengti nepavyks.

Ne tik Uosto direkcijos, bet ir uosto krovos kompanijų atstovai ketina prašyti, kad nauji dar griežtesni „Land“ reikalavimai gruntui įsigaliotų ne nuo kitų metų, o nuo 2018-ųjų. Iki to laiko planuojama išvalyti taršesnį uosto gruntą ne tik iš Malkų įlankos, bet ir iš įvairių užutekių.

Jei būtų sugriežtinti „Land“ reikalavimai, gerokai padaugėtų iškasto grunto, kurį užuot išplukdžius į jūrą tektų laikyti ant kranto.