Ieško verslo profesionalų

Pabandžius eiti Lietuvos keliu, kai vien tik valstybė valdo jūrų uostus, Latvijoje įsitikinta, kad tai daryti yra žalinga. Pastebėta, kad jūrų uostai greitai tampa politikų veiklos lauku, viena iš tų vietų, kur galima sukišti savo interesų žmones.

Panašiai yra Lietuvoje, kai ne vien Uosto direkcijos bendrovės valdyboje ar stebėtojų taryboje „sudėlioti“ savi žmonės. Panašiai yra ir daugelyje kitų Lietuvos valstybės bendrovių, kai valdymo organai formuojami iš tam tikro rato savų žmonių.

Latvijoje grįžtama prie savivaldos ir valstybės valdomų Rygos ir Ventspilio uostų. Jie nuo laisvųjų uostų statuso pervedami į bendroves, kuriose įtvirtinamos ir vietos savivaldų dalys.

„Transporto ministerija sutiko, kad į uostų valdymą turi sugrįžti vietos savivaldos. Labai svarbu, kad uostų valdymas būtų depolitizuotas ir juose dirbtų jūrų verslą suprantantys profesionalai“, – aiškino Latvijos transporto ministras Kasparas Briškensas.

Formuojant pagrindinių uostų valdybas nesutariama, kiek jose turi būti atstovų nuo valstybės ir kiek nuo savivaldos. Latvijos transporto ministro nuomone, matyt, bus ieškoma kompromisų, kad savivaldų įtaka uostuose didėtų. Tai daroma dėl dviejų priežasčių. Manoma, kad taip bus lengviau į uostus pritraukti daugiau gerų specialistų. Kita priežastis, kad tarp uostų ir miestų išnyks galima priešprieša.

Bet kokioje šalyje, įskaitant ir Latviją, miestai nori, kad jie kęsdami bet kokius nepatogumus dėl uostų veiklos iš jų gautų ir tiesioginės naudos.

Partinių interesų pinklėse

Visai kitokia situacija yra, pavyzdžiui, Lietuvoje. Teoriškai turime tris jūrų uostus – Klaipėdos, Šventosios ir Būtingės naftos terminalą. Visų jų valdymas ir priklausomybė yra skirtingi. Šventosios uostas atiduotas Palangos savivaldybei su juridiniu valstybės kišimusi. Būtingės naftos terminalas iš esmės perduotas privačiam naudotojui „Orlen Lietuva“ su kai kuriomis valstybės priežiūros funkcijomis ir nuline rinkliava.

Pastebėta, kad valstybiniai jūrų uostai greitai tampa politikų veiklos lauku, viena iš tų vietų, kur galima sukišti savo interesų žmones.

Klaipėdos jūrų uosto valdymas yra šimtu procentų valstybinis. Teoriškai į jo plėtojimo struktūrą įtraukta Klaipėdos miesto savivaldybė, bet praktiškai jos nuomonė nieko nereiškia.

Jei Klaipėdos savivaldoje ir Vyriausybės rūmuose Vilniuje sėdi priešiškų politinių partijų ar jėgų atstovai, į Klaipėdos miesto interesus gali būti visiškai neatsižvelgiama. Panašiai ir buvo bent pastaruosius metus.

Uoste uždirbti, nors dėl valdžios klaidų ir sumažėję, pinigai nutekėdavo į Vilnių, kur panaudojami nežinia kam. Iš pagarbos klaipėdiečiams valstybė galėtų pateikti bent jau viešas ataskaitas, kaip „pravalgė“ iš jūrų uosto veiklos gautus pinigus. Arba bent būtų kokia nors garantija, kad tie pinigai suktųsi arčiau transporto projektų.

Valstybė buvo metusi dideles ES lėšas į uosto prieigų geležinkelių vystymą. Dėl galimų valdžios klaidų krovinių judėjimas į uostą geležinkeliais yra sumenkęs. Didžiausi kiekiai krovinių į uostą vežami sunkvežimiais. Dėl to kaip visoje Lietuvoje, taip ir uosto prieigose keliai smarkiai blogėja.

Jei savivalda turėtų ryškesnę įtaką Klaipėdos jūrų uosto valdyme, daugiau pinigų iš jūrų uosto valdymo suktųsi projektuose, kurie susieti su bendrais uosto ir miesto interesais. Anksčiau dar būdavo viešų pranešimų, kokie uosto prieigų keliai tvarkomi ar kiti su miestu susiję projektai daromi iš uosto pinigų, dabar ir to nebėra.

Esminės naujovės

Latvijoje uostų valdymo modelis keičiamas dėl to, kad jų veikla būtų efektyvesnė.

Latvijos uostų valdymo modelis šiuo metu yra pateiktas šios šalies Seimui. Pagal jį, kiekviename iš trijų pagrindinių jūrų uostų – Rygos, Ventspilio ir Liepojos – bus sukurtos jų valdymo tarybos.

Jose bus du atstovai iš valstybės ir dar du atstovai iš vietos savivaldų. Savivaldos yra suinteresuotos dalyvauti uostų valdyme, nes numatyta, kad joms tiesiogiai bus skiriama 10 proc. gautų pajamų iš uostų rinkliavų.

Kiekvieno uosto tarybą, įskaitant jų sudėtį, tvirtins Latvijos Vyriausybė. Tai daroma tam, kad į tarybas nepakliūtų kokie nors nešvarios reputacijos ar asmeninio intereso žmonės. Kitais atvejais Vyriausybė iš viso žada nesikišti į uostų veiklą. Už Latvijos jūrų uostų veiklą atsakingomis bus paskirtos Transporto ir Ekonomikos ministerijos.

Suformuotos Latvijos uostų valdymo tarybos tvirtins uostų valdytojus, jų biudžetą, uostų vystymo strateginius planus. Visais einamaisiais uostų veiklos reikalais išskirtinai rūpinsis tik tarybų kontroliuojami uostų valdytojai.

Esminė naujovė Latvijos uostuose būtų ir tai, kad planuojama kurti centralizuotą atskirų uostų funkcijų tarnybą. Ji apimtų uostų kapitonų tarnybų funkcines veiklas. Iš vieningo centro visiems uostams būtų teikiamos informacinių technologijų paslaugos.

Pagal panašų planą Latvijoje numatoma pertvarkyti ir mažųjų uostų valdymą. Bus mažinamas jų valdybų narių skaičius.