Lėbartų kapines lankantys klaipėdiečiai nuolat susiduria su miško žvėrimis. Žmones čia dažniausiai gąsdina usūriniai šunys.

Kasdien kapų gėlių laistyti važiuojanti klaipėdietė pasakojo vieną vakarą Lėbartuose sutikusi senolę, kuri guodėsi susidūrusi su pasišiaušusiu laukiniu žvėrimi. Jis atrodė agresyvus ir bandė artintis prie jos.

Kad senutė sakė tiesą, moteris įsitikino ketvirtadienį, netikėtai pati vos už kelių žingsnių nuo savęs išvydusi tris usūrinius šunis.

„Rėkiau, mojavau rankomis, bandžiau mojuoti žiebtuvėliu. Jie tik sulėtino žingsnį, bet vis tiek žingsniavo link manęs. Tiesa, nepuolė, nekando, bet tas susidūrimas buvo itin nemalonus“, – pasakojo klaipėdietė.

Apie tai, kad kapinėse slampinėja gyvūnai, iš lankytojų teko girdėti ir Kapinių priežiūros poskyrio darbuotojams.

„Žmonės mums pasakoja radę išvartytas vazas, ant kapų aptikę gyvūnų išmatų. Ne kartą esame kvietę šungaudžius. Kelis šunis pagavo, bet apie laukinius žvėris nebuvau girdėjusi“, – kalbėjo Kapinių priežiūros poskyrio vyresnioji specialistė Ilona Daulienė.

Gyvūnų prieglaudos „Oumura“ vadovė Rita Ilgūnė pasakojo kasdien dukart pravažiuojanti pro šias kapines ir yra mačiusi ne tik kiškių, lapių, bet ir stirnų bei briedžių.

Prieglaudos darbuotojai kapinėse yra sugavę kelis didelius šunis, kurie tikriausiai čia atbėgo iš kaimo.

„Žinau, jog gyvūnų kapinėse padaugėjo po stačiatikių Vėlinių, kai pagal paprotį aplankę artimųjų kapus jie paliko maisto. Žvėrims šventų vietų nėra. Per karščius juos į kapines galėjo atvilioti vanduo. Patarčiau susidūrus su laukiniais žvėrimis jų nebaidyti ir nuo jų nebėgti, tiesiog vengti kontakto su jais, nežiūrėti jiems į akis. Vargu ar mūsų krašte gali dar pasitaikyti pasiutusių gyvūnų, mat oralinė vakcinacija buvo labai veiksminga. Geriausia pamažu eiti šalin nuo žvėries“, – patarė R.Ilgūnė.