Pereiti į pagrindinį turinį

Legenda iš Klaipėdos – apie nukirsdintą Prūsijos didiką

2013-04-20 05:00
Legenda iš Klaipėdos – apie nukirsdintą Prūsijos didiką
Legenda iš Klaipėdos – apie nukirsdintą Prūsijos didiką / Vytauto Petriko nuotr.

Tolimoje Klaipėdos praeityje yra momentų, kuriuose iki šiol slypi unikalios ir net neįtikimos žmonių gyvenimo istorijos. Mažai kas žino, kad Lenkijoje plačiai pagarsėjęs ir net televizijos serialo herojaus prototipu tapęs didikas buvo kalinamas, nukirsdintas ir palaidotas būtent mūsų mieste.

Lenkams – apie Anikės tėvus

Vietos gidai atvirai kalba, jog dabar turistus galima sudominti nebent pasakojimais apie istorinių asmenybių sąsajas su mūsų uostamiesčiu.

Dažniausiai lenkų grupėms ekskursijas vedanti gidė Gražina Banienė atviravo pateikianti visą puokštę įdomių faktų apie Klaipėdos metraštininką Johaną Sembritzkį.

Garsusis vaistininkas yra gimęs Olecko mieste, kur šiandien jo vardu pavadinta gatvė.

Lenkams įdomu išgirsti apie žmogų, kelis kartus keitusį religiją, ankstyvoje jaunystėje ieškojusį savo lenkiškų šaknų bei užsikrėtusį tautinėmis idėjomis, o vėliau jomis nusivylusį. Apsigyvenęs Klaipėdoje J.Sembritzkis tapo mūsų miesto patriotu.

G.Banienė nepamiršta paminėti, kad Taravos Anikės tėvai kilę iš Lenkijos pietvakarių Silezijos krašto.

Trojos atradėjo prekės nesudegė

Su turistais iš Vokietijos bendraujanti gidė Zita Petruškevičiūtė būtinai svečiams pamini, kad 1854 metais didžiojo Klaipėdos gaisro metu sveikas liko tik garsaus vokiečių prekeivio bei archeologo mėgėjo Heinricho Schliemanno krovinys, kurį pardavęs jis organizavo ekspediciją ir atrado legendinę Troją.

„Viskas priklauso nuo to, kokių interesų turi grupė, kiek laiko galima skirti ekskursijai. Tada apsisprendžiame, kiek ir kokių faktų minėti“, – teigė Z.Petruškevičiūtė.

Daugelis gidų pastebi, kad labiausiai svečius patraukia romantiškos, paslaptingos istorijos. Todėl nė vienas ekskursijų vadovas nepraleidžia progos pakalbėti apie karališkąją Prūsijos karaliaus Friedricho Vilhelmo III ir jo žmonos Luisės gyvenimą Klaipėdoje.

Kalbėdami apie mūsų Dramos teatrą gidai pasakoja apie čia vieną sezoną grojusį Richardą Wagnerį ir teatro balkone kalbą rėžusį Adolfą Hitlerį.

Tačiau viena kupina romantikos, intrigų, meilės ir tragizmo istorija, kurios kulminacija ir įspūdingas finalas įvyko Klaipėdoje, nepagrįstai pamiršta.

Pamirštas legendinis asmuo

Ten, kur šiandien Turgaus gatvės galas įsiremia į Jono kalneliu vadinamus gynybinius pylimus, dabar stovi nauji statiniai. Jono namais pavadintas kompleksas tik savo vardu primena čia kadaise stovėjusią vokiečių Jono bažnyčią.

Jos požemiuose ilgus metus buvo laidojami Klaipėdos gyventojai – arčiau altoriaus – kilmingesnieji, per vidurį – žemesnės kilmės, arčiau įėjimo – bėdžiai.

Būtent čia turėjo būti palaidoti 42 metų aukštos kilmės pulkininko Christiano Ludwigo Kalcksteino palaikai. Mirties bausmė nukirsdinant Klaipėdoje jam įvykdyta 1672 metų lapkričio 8 dieną.

Iki šios egzekucijos jis buvo kalinamas baisiausiu Prūsijoje laikytame Klaipėdos pilies kalėjime.

Reiškė simpatijas Lenkijai

Po 1525 metų vokiečių ordino supasaulietinimo Prūsija vasaliniais santykiais buvo susieta su Abiejų tautų respublika, o ypač Lenkija.

Istorikas Dainius Elertas teigia, kad žvelgdami į šią valstybę Prūsijos bajorai su pavydu matė Lenkijoje buvusias šio luomo privilegijas taikyti prievartą pavaldinių atžvilgiu.

Galimybė vetuoti kunigaikščio sprendimus bei skųstis valdovui taip pat buvo patraukli prūsų bajorijai.

XIX amžiuje vykusių karų sumaištyje Prūsijos valdovas siekė vieno tikslo – atsikratyti priklausomybės nuo silpstančios Lenkijos karalių.

Prūsijos valdovas panaikino galimybę žvalgytis į Lenkiją, tačiau miestuose nuo 1660 metų kilo miestiečių judėjimas.

Prūsijos generolo sūnus Ch.L.Kalcksteinas buvo tarnavęs ir Lenkijos, ir Prūsijos kariuomenėje, todėl galėjo jas lyginti.

Visos jo simpatijos buvo susijusios su Lenkija. Šis aukštos kilmės karininkas svajojo apie didesnį Prūsijos suartėjimą su Abiejų tautų respublika, svajojo apie didesnes laisves ir teises savo luomo žmonėms.

Taigi, tuo metu, pasak D.Elerto, ši asmenybė buvo opozicijoje.

1663 metais kunigaikščio pajėgos suėmė Ch.L.Kalcksteiną, buvo nuspręsta jį įkalinti iki gyvos galvos. Tik įtakingų užtarėjų dėka jis buvo paleistas iš kalėjimo.

Ch.L.Kalcksteinui buvo liepta važiuoti į savo dvarus ir pamiršti apie politiką.

Suvyniojo į kilimą ir išsivežė

Už laisvę šis didikas turėjo sumokėti nemažą išpirką – 13 tūkst. talerių. Vėliau ši suma buvo gerokai sumažinta, bet ir jos didikas nesumokėjo ir, užuot paklusęs, paliko savo dvarus bei pabėgo į Varšuvą.

Čia jis pagarsėjo kaip aršus Prūsijos valdovo kritikas. Turėjęs daugybę draugų ir pažįstamų ne tik Lenkijoje, bet ir Prancūzijoje, jis viešai vadino jį tironu ir subūrė būrį pasekėjų, taip menkindamas valdovo tarptautinį autoritetą.

„Tuo metu Lenkiją valdęs Michałas Korybutas Wiśniowieckis buvo menkas valdovas, pagarsėjęs nebent tuo, kad mirė užspringęs marinuotais agurkėliais. Tai, kad Ch.L.Kalcksteinas tapo jo valdomos valstybės šalininku, taip pat turėjo nepatikti Prūsijos valdovui. Tad šis išsiuntė į Varšuvą savo elitinio dalinio – dragūnų vyrus parvežti išdaviko“, – pasakojo D.Elertas.

Šaltiniai teigia, kad Prūsijos pasiuntinys ne kartą bandė prisivilioti Ch.L.Kalcksteiną, kad galėtų jį suimti, tačiau šis buvo gudresnis.

Galiausiai didžiulio pobūvio metu didikas buvo kažkuo apnuodytas ar apsvaigintas. Apalpusį vyrą dragūnai suvyniojo į kilimą ir paslapčia išgabeno ne tik iš miesto, bet ir pervežė per valstybės sieną.

Kad nekiltų neramumų, politinį oponentą valdovas liepė nugabenti į atokų Prūsijos miestą – Memelį, kurio pilies bokšte įrengtas kalėjimas buvo laikomas žiauriausiu visoje valstybėje. Mat kaliniai į kalinimo patalpą būdavo nuleidžiami per angą viršuje ir neturėjo nė menkiausios galimybės pasprukti.

Esama duomenų, kad Ch.L.Kalcksteinas buvo sukaustytas grandinėmis ir patyrė kankinimus. Tačiau kalinio būta tvirtos valios, nes savo idėjų jis neatsisakė.

Herojui priskiria garsią frazę

Didikas Bogusławas Radziwiłła bandė paveikti valdovą, prašė švelnesnių sąlygų kaliniui, bet jo maldavimai liko neišgirsti. Į miestą atvyko specialusis komisaras, įvyko teismas, o Ch.L.Kalcksteinas buvo apkaltintas valdovo išdavyste. Priminta, kad kartą jam buvo suteikta malonė, bet jis pasielgė nedėkingai.

Po poros metų žiauraus kalinimo šis ypatingas kalinys Klaipėdos pilyje buvo nukirsdintas.

„Yra žinoma įdomi detalė, kuri ne kartą buvo išnaudota literatų. Daug dienų iki nuosprendžio įvykdymo dienos Ch.L.Kalcksteiną kamavo siaubingas galvos skausmas. Tik paskutiniąją dieną migrena jį apleido. Tada pasmerktas myriop vyras pasakęs, kad nukirsdinimas yra puikiausia priemonė nuo galvos skausmo“, – pasakojo D.Elertas.

Dar viena įdomi detalė – šio kankinio laiškai žmonai ir vaikams. Juose jis prašė tris jų sūnus išmokyti lotynų ir lenkų kalbų, nes tik Lenkijoje jie galės jaustis laisvi.

„Todėl nenuostabu, kad lenkiškoje istoriografijoje šalia vokiškos šio asmens pavardės naudojama išversta į lenkų kalbą pavardė Stolinski. Tikrai žinoma, kad jo sūnūs tapo kariškiais ir tarnavo Lenkijos kariuomenėje. Vienas tolimų šios giminės ainių 1939 metais dalyvavo ginant Vilnių nuo sovietinės armijos“, – pasakojo istorikas.

Istorikai yra radę teiginių, kad po egzekucijos našlei neleista vyro kūno išvežti į tėviškę. Todėl daroma prielaida, kad jis turėjo būti palaidotas Klaipėdos Jono bažnyčioje.

Iki šiol archeologų rasti palaidojimai, aptikti buvusios bažnyčios vietoje, neleidžia teigti, jog Ch.L.Kalcksteino palaikai buvo rasti. Akivaizdu, kad ant kaklo slankstelių turėjo būti labai ryškūs kirtimo pėdsakai.

Po nuosprendžio įvykdymo jos vyrui našlė liko Klaipėdoje ir pasirūpino jo palaidojimu, o visai netrukus antrą kartą ištekėjo. Istorikams žinoma, kas buvo jos išrinktasis, tačiau apie šį žmogų daugiau žinių nėra.

Ir nedėkingasis, ir didvyris

Prūsijos literatūroje Ch.L.Kalcksteinas yra tapęs garbėtroškos, ambicingo išsišokėlio, nedėkingo asmens simbolis.

Jis vaizduojamas kaip žmogus, norėjęs Prūsiją paversti tokia pat menka ir žlungančia, kaip Lenkija, su joje tuo metu buvusia bajoriška anarchija.

Tačiau Lenkijos istoriografijoje jis pateikiamas kaip sąžiningas, doras kankinys, disidentas, žuvęs už savo pažiūras vyras.

„Panaudodami šį personažą Lenkijos kinematografininkai yra sukūrę ne vieną filmą ir net serialą. Viename jų, sukurtame kaip nuotykių filmas, Ch.L.Kalcksteinas virsta abstraktaus personažo pulkininko Kristupo Daugirdo prototipu. Mums ši asmenybė turėtų būti įdomi, nes yra susijusi su tam tikrais įvykiais mūsų valstybėje ir mieste. Manau, jis galėtų būti išnaudojamas ir kaip simbolis, kalbant apie santykius su valdžia, sąžiningumą, savo nuomonės turėjimą“, – savo požiūrį dėstė Klaipėdos praeities žinovas D.Elertas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų