Perdavė legendinę trispalvę

Dviejų metrų ilgio ir trijų metrų pločio trispalvė, kurią puošia aukso spalvos Vyčio kryžius raudoname skyde, išliko pas JAV gyvenantį lietuvį Henrį Gaidį. Kolekcininkas šią istorinę relikviją gavo iš paskutiniojo Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ kapitono Povilo Labanausko rankų.

Tai – viena iš nedaugelio, galbūt vienintelė, tarpukario Lietuvos kariuomenės vėliava, neatitekusi sovietams. Vėliava mūsų šalies Užsienio reikalų ministerijai perduota per Lietuvos ambasadą Vašingtone.

Šiandien trispalvės perdavimo ceremonijoje dalyvavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Arūnas Mockus ir Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.

Vėliava pagal sutartį su H.Gaidžiu Lietuvos jūrų muziejuje bus eksponuojama metus. Pats laivas „Prezidentas Smetona“ 1940-ųjų vasarą buvo užgrobtas Sovietų Sąjungos, o Antrojo pasaulinio karo pabaigoje užplaukė ant minos ir nuskendo Baltijos jūroje. Pernai vasarą jo liekanos buvo rastos Suomijos įlankoje.

Relikviją išgelbėjo karininkai

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus istoriko Dainiaus Elerto, būtent "Prezidentas Smetona" įgulos karininkai parodė savo poziciją okupantų atžvilgiu, kai 1940 m. bent simboliškai pasipriešino sovietų valdžiai.

"Tai buvo simbolinis gestas. Laivo jie nuskandinti veikiausiai neturėjo galimybių, tačiau, kai buvo pareikalauta pakeisti trispalvę į raudoną vėliavą, trys karininkai – laivo vadas P.Labanauskas, Vytautas Kuizinas ir Ričardas Bernardas Nakas sėdo į karinėms pajėgoms priklausiusią jachtą "Nijolė" ir leidosi Klaipėdos link", – pasakojo D.Elertas.

D.Elerto kolega Romualdas Adomavičius teigė, jog pabėgimo datą galėjo nulemti tas faktas, kad liepos 20 d. į laivą buvo paskirtas komisaras Levas Traininas. Tai įvyko likus dienai, kai Lietuva faktiškai buvo inkorporuota į SSRS.

Tada trys "Prezidento Smetonos" jūrų karininkai ir "išplaukė paburiuoti", veikiausiai tuo metu dar nebuvo tokios griežtos kontrolės. Su savimi be kitų laivo daiktų jie pasiėmė ir laivo trispalvę, kuri kaip tik vakar iš JAV atkeliavo į Klaipėdą.

Pagerbs po mirties

Vėliavą išgelbėjusių bendražygių keliai vėliau išsiskyrė. Du jų – P.Labanauskas ir V.Kuizinas net nepatyrę Antrojo karo baisumų, suspėjo emigruoti į Vakarus, o R.B.Nakas išgyveno tikrą pragarą.

Kai vokiečiai 1941 m. okupavo Lietuvą, jis įsijungė į Lietuvos laisvės kovotojų sąjungą, rezistencinės organizacijos veiklą Kaune. 1943 m. R.B.Naką su grupe bendraminčių suėmė gestapas ir keletą mėnesių kalino Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Tačiau, nesurinkus pakankamai įkalčių, buvusį karo jūrininką naciai paleido.

"Jis buvo suimtas 1945 m. sausio 24 d. Pradžioje kalintas Kaune. Tų pačių metų lapkritį Karo tribonolas jį nuteisė 10 metų lagerio ir išvežė į Komiją, į Vorkutos lagerį. Atbuvo žmogus visus 10 metų kalėjime, kalėjo net ir po J.Stalino mirties. Po to jis dar buvo ištremtas. Tai buvo papildoma bausmė. Vėliau dėl tragiškos sveikatos būklės perkeltas į NKVD invalidų namus, o į Lietuvą sugrįžo tik 1958-aisiais", – patvirtino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Šidlauskas.

R.B.Nakas paslaptingomis aplinkybėmis Lietuvoje žuvo 1963 m. Dienraščio žiniomis, šiuo metu kaip tik ruošiami dokumentai po mirties jį apdovanoti Vyčio kryžiaus ordinu.