Per dvejus metus į Palangos vilą "Anapilis" investavus 3 mln. litų, joje turėtų atsirasti naujas kurorto muziejus. Pirmieji ketinimai įrengti muziejų buvo puoselėti dar prieš 90 metų, tačiau realiai įgyvendinti juos pavyks tik 2016-aisiais.

Renka eksponatus

Klaipėdos universiteto mokslinis bendradarbis Jūratis Liachovičius prieš du mėnesius paskirtas Palangos kurorto muziejaus direktoriumi.

Anot J.Liachovičiaus, per šį laiką iš vietinių palangiškių pavyko "sumedžioti" apie 400 eksponatų – fotografijų, atvirukų, laiškų.

"Paprastai muziejai kuriasi 20–30 metų. Čia – tik pradžia, manau, kad eksponatų susikaups laikui bėgant. Beje, įkurti kurorto muziejų buvo planuojama dar praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje. Tačiau 1938 metų Palangos gaisras, karai, kiti kataklizmai nustūmė šitą idėją iki šių dienų", – pasakojo muziejaus vadovas.

Palangos savivaldybės taryba dėl muziejaus steigimo apsisprendė šių metų pradžioje.

Pajūrio kurortas iki šiol neturėjo muziejaus, kuriame būtų eksponuojama archeologinė, kita istorinė medžiaga, susijusi su žvejyba, uostu, muitine, pasieniu, kurorto kūrimu, knygnešiais.

Ieško vėjo vargonų

Vila "Anapilis" – vienas medinės architektūros poilsio pastatų Palangoje, išlikusių iki šių dienų. Palangiškių atmintyje išliko ir šios vilos legendos apie menamus ten gyvenančius vaiduoklius. J.Liachovičius pajuokavo, kad ir įsikūrus muziejui, visi šio pastato "gyventojai" bus gerbiami ir saugomi.

"Bet pati gražiausia "Anapilio" legenda yra apie vėjo vargonus. Tai – akustinis prietaisas, kuris pradėdavo gausti pučiant vėjui ir sukeldavo neįprastą garsą. Jie galėjo būti įrengti kažkur šiame pastate, tačiau nesutikau tokių žmonių, kurie būtų juos matę. Jei vėjo vargonai tikrai čia buvo, būtų labai šaunu juos atkurti", – tvirtino J.Liachovičius.

Išsaugos kultūros vertybę

"Anapilį" pritaikius Palangos kurorto muziejaus veiklai, būtų išvengta realios kultūros paveldo vertybės sunykimo, taip pat tuo būtų skatinamas kultūrinis turizmas.
Statinys, laikomas viena iš pirmųjų grafų Tiškevičių šeimos vilų, iškilo apie 1898 m.

Žinoma, kad iš pradžių ji priklausė paskutiniojo Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus motinai, grafienei Sofijai ir ilgą laiką buvo vadinama "Sofijos" vila. Po Pirmojo pasaulinio karo vila buvo parduota. Ją įsigijo Lietuvos ūkio bankas. Tada vila oficialiai pradėta vadinti "Anapiliu". Sovietmečiu ji buvo nacionalizuota. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, ji priskirta Palangos savivaldybės nuosavybei.

Vila įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir jai suteiktas kultūros paminklo statusas, o vėliau pripažinta valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe.