"Pasaulis labai mažas". Ši frazė išsprūdo vos ašaras tramdančiai klaipėdietei Jelenai Stepanovai, kurios artimas šeimos bičiulis Pavelas Baglajevas iš Sankt Peterburgo po atostogų Egipte skrido namo tuo nelemtu lėktuvu, šeštadienį sudužusiu Sinajaus pusiasalyje.

Nuojauta nudiegė širdį

Kelias pastarąsias dienas klaipėdiečiai vis neša gėlių ir dega žvakutes prie Rusijos Federacijos generalinio konsulato, taip išreikšdami solidarumą ir užuojautą dėl aviakatastrofoje žuvusių jos piliečių.

Klaipėdietė J.Stepanova su šia liūdna misija čia atėjo kartu su savo mama Alina. Moterys sunkiai tramdė emocijas. Nelaimė Sinajaus pusiasalyje, kuriame žuvo 224 žmonės, jas palietė tiesiogiai.

"Tuo lėktuvu iš Egipto namo skrido labai artimas bičiulis. Jis žuvo kartu su visais. Tą dieną, kai tik išgirdau, kad sudužo orlaivis, skridęs iš Šarm aš Šeicho į Sankt Peterburgą, nudiegė širdį, – iš karto pagalvojau apie Pavelą. Jis tokiu metu kasmet skrisdavo ten ilsėtis. Vyrui prasitariau, kad tik Pašai kas nebūtų nutikę, iškart patikrinau keleivių sąrašus ir nuojauta pasitvirtino. Paskambinau į Piterį ir vilties nebeliko", – pasakojo klaipėdietė.

Sielvartas prislėgė žmones

Jelena teigė, kad bičiulystė su P.Baglajevu užsimezgė labai seniai, jis tuomečiame Leningrade pabaigė Aukštąją jūreivystės mokyklą, plaukė į jūrą. Šio žmogaus likimas labai sudėtingas, jis dar labai jaunas neteko žmonos ir pats vienas augino sūnų, jam dabar 23 metai.

"Gruodžio 12-ąją Pavelui būtų sukakę 55-eri. Jis buvo labai geras, šviesus, doras žmogus, turėjo stulbinantį humoro jausmą. Po žmonos mirties kitos šeimos nesukūrė, nes sakydavo, kad jam ta moteris bus žmona, bet jo vaikui – pamotė. Jis buvo atsidavęs savo sūnui, kuriam buvo ir tėtis, ir mama, ir bičiulis. Skambinau vakar sūnui, pareiškiau užuojautą, ką čia daugiau bepadėsi", – skausmą liejo Jelena.

Vaikinas dar studijuoja Aukštojoje jūreivystės mokykloje, anot klaipėdietės, tėvo žūtis jį labai sukrėtė. Jelenos teigimu, pasaulis vis dėlto yra labai mažas. Ten kažkur Artimuosiuose Rytuose nukrito lėktuvas, žuvo žmonės, o nelaimės atgarsiai atvilnijo iki pat Klaipėdos.

"Žuvo mums artimas žmogus. Skausmas didelis, negaliu net įsivaizduoti, ką jaučia kitų žuvusiųjų artimieji. Labai dėkoju, kad parašysite apie Pavelą, tai bus savotiškas jo pagerbimas", – sakė klaipėdietė.

Fatališka atostogų baigtis

Šeštadienio rytą Rusijos oro linijų "Kogalymavia" lėktuvas su 7 žmonių įgula ir 217 keleivių skrido iš atostogų Egipto kurorte Šarm aš Šeiche į Sankt Peterburgą.

Dauguma jų – Rusijos piliečiai, keturi – Ukrainos, vienas – Baltarusijos. Laineriu skrido 192 suaugusieji ir 25 vaikai. Po 23 minučių skrydžio ryšys su lėktuvu nutrūko, jis dingo iš radarų, o nuolaužos netrukus buvo rastos šiaurinėje Sinajaus pusiasalio dalyje. Visi orlaiviu skridę žmonės žuvo.

Rusijos spaudos agentūros pranešė, kad orlaivio nuolaužos pabiro 20 kvadratinių kilometrų plote. Tai liudija, kad lėktuvas subyrėjo ore. Sudužęs "Airbus A321"  buvo 18 metų, juo atlikta daugiau kaip 21 tūkst. skrydžių.

Su kuo susidūrė lėktuvas?

Kompanijos "Kogalymavia", kuriai priklausė sudužęs lėktuvas, atstovų teigimu, "vienintelė įmanoma" nelaimės priežastis buvo išorinis veiksnys.

"Laisvės radijas" citavo šios bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotoją Aleksandrą Smirnovą, kuris pabrėžė, kad lėktuvas negalėjo sudužti dėl techninių priežasčių.

"A321 labai patikimas orlaivis, automatika yra tokio lygio, kad net šiurkšti piloto klaida nebūtų galėjusi sutrikdyti lėktuvo darbo", – žurnalistams sakė A.Smirnovas, pridūręs, kad vienintelė lėktuvo sudužimo priežastis galėjo būti mechaninis orlaivio susidūrimas ore.

Atmetama tikimybė, kad nelaimė įvyko dėl degalų stygiaus, esą tuo atveju būtų nustoję veikti tik lėktuvo varikliai ir jis būtų nukritęs, bet nesubyrėjęs ore.

Be to, kompanijos atstovai atmetė ir žmogaus klaidos faktorių bei paaiškino, kodėl ekipažas neinformavo dispečerių apie avarinę situaciją.

"Katastrofos akimirką ekipažas visiškai prarado gebėjimą veikti. Tik tuo galime paaiškinti, kodėl nebuvo nė vieno bandymo susisiekti ir informuoti apie avarinę situaciją lėktuve", – "Laisvės radijui" sakė bendrovės "Kogalymavia" generalinio direktoriaus pavaduotojas Viktoras Jungas.

Tačiau pirmomis valandomis po nelaimės pasklido vėliau nepatvirtinti pranešimai, kad lainerio ekipažas vis dėlto kreipėsi į dispečerius dėl avarinio nusileidimo, skųsdamasis dėl variklio problemų.

Nelaimės versijos: kas teisus?

Vakar į Sankt Peterburgą buvo atgabenti 142 žuvusiųjų kūnai. Rusijoje iki lapkričio 5-osios paskelbtas gedulas, katastrofoje žuvo daugybė šeimų, jų gedi visa šalis, užuojautas reiškia geros valios žmonės.

Tuo pat metu žiniasklaida toliau narsto pačias įvairiausias didžiausios pastarojo dešimtmečio Rusijos aviakatastrofos versijas.

Leidinys "Komersant", remdamasis ekspertų išvadomis, mano, jog lėktuvas ore sudužo dėl sprogmens jo viduje, kai buvo dehermetizuotas lainerio korpusas. Tai esą galėjo nutikti dėl bagaže galėjusios sprogti bombos, kuri pažeidė fiuzeliažą ir esą 10 km aukštyje dėl slėgių skirtumų lėktuvas galėjo subyrėti į gabalus.

Šią versiją palaiko ir JAV analitikų agentūros "Stratfor" ekspertai. Jų manymu, sprogmuo arba buvo paslėptas bagažo skyriuje, arba jį detonavo teroristas mirtininkas. Juolab amerikiečių palydovas infraraudonaisiais spinduliais užfiksavo šilumos pliūpsnį virš Sinajaus pusiasalio "Airbus A321" kritimo metu. Pagal kitą versiją dėl įrangos gedimo galėjo sprogti ir degalų bakas.

Žiniasklaidoje paviešinta nauja "Airbus A321" juodosios dėžės informacija. Esą prieš pat dingstant lėktuvui iš radarų girdimi "necharakteringi įprastam skrydžiui garsai".

Pilotavo patyręs lakūnas

Neatmestas ir didžiausios teroristinės organizacijos "Islamo valstybė" įsikišimas. Vos kelios valandos po lėktuvo katastrofos viena Egipto grupuotė, artima "Islamo valstybei", prisiėmė atsakomybę už šį sprogimą.

Tačiau Rusijos Federacijos valdžia šią versiją atmetė. Esą teroristai neturi tokios ginkluotės, kuria galėtų numušti 9 km aukštyje skrendantį lėktuvą. Tą patį patvirtino ir užsienio kariniai ekspertai.

Buvęs Prancūzijos aviacijos ir kosmonautikos muziejaus direktorius Geraldas Felceris mano, jog norint numušti tokiame aukštyje skrendantį lėktuvą reikėtų turėti tolimojo nuotolio raketų ir mobiliųjų radarų, kurių "Islamo valstybė" neturi.

Anot dar vienos versijos, dėl gedimo galėjo subyrėti variklio turbinos, kurių atsiskyrusios dalys, skriedamos milžinišku greičiu, galėjo supjaustyti fiuzeliažą tarsi diskiniai pjūklai.

Dar prisiminta, kad prieš keliolika metų būtent šis laineris nesėkmingai trenkėsi uodega į pakilimo taką, esą buvusio pažeidimo bėdos galėjo "išlįsti" dabar.

Kompanija absoliučiai neigia, kad avarija galėjo įvykti dėl pilotų klaidos. Pasak "Laisvės radijo", laivo vado kapitono Valerijaus Nemovo patirtis – daugiau nei 12 tūkst. skrydžio valandų, beveik 4 tūkst. valandų jis skraidė būtent tokio tipo lėktuvais.