Prieš keletą metų valstybės suteiktos lengvatinės būsto paskolos kai kuriems klaipėdiečiams šiuo metu tapo tikra našta. Vis augant šių paskolų palūkanoms išsimokėti bankams jiems tapo sudėtinga.

Palūkanos išaugo dvigubai

Jau beveik dešimtmetį valstybė teikia paramą, kuria pasinaudoję mažas pajamas gaunantys žmonės lengvatinėmis sąlygomis gali iš bankų pasiimti paskolas ir įsigyti nuosavus būstus.

Tačiau nemažai daliai šiomis lengvatomis pasinaudojusių žmonių, vis augant būsto paskolų palūkanoms, kreditai apkartino gyvenimą – kaskart bankams tenka atiduoti vis didesnes pinigų sumas.

Klaipėdietis Laurynas lengvatinę 150 tūkst. litų paskolą būstui įsigyti pasiėmė prieš ketverius metus. Nors iš pradžių jam mokėti už šio kredito palūkanas beveik nereikėjo, nes jas subsidijavo valstybė, pastaruoju metu joms išaugus iki neregėtų aukštumų, nemažą dalį sumos už palūkanas tenka mokėti iš savo kišenės.

Su žmona du mažamečius vaikus auginantis vyriškis pasakojo, jog šiuo metu jo paskolos litais palūkanos jau siekia beveik 10 proc.

"Kai pasiėmėme paskolą, palūkanos nesiekė nė 5 proc., tad man už jas mokėti nereikėjo. Nors palūkanas man kompensuoti turėjo 10 metų, jos išaugo tiek, kad valstybė visos sumos nebedengia, tad skirtumą dabar turiu sumokėti pats", – kalbėjo Laurynas.

Keisti sutartį neapsimoka

Finansiškai sunkius laikus išgyvenanti šeima teigė, jog šiuo metu jie skaičiuoja kiekvieną litą, todėl bankams įnešti vis didesnes įmokas jiems per sunku.

Pašnekovas teigė nesuprantantis, kodėl kasdien iš ekonomistų vis girdint, jog paskolų palūkanos tiek litais, tiek ir eurais pinga, jam kredito įstaigai tenka mokėti vis daugiau.

"Žmona neteko darbo, man pačiam sumažėjo atlyginimas, o bankui kas ketvirtį reikia mokėti vis didesnes įmokas. Juokingai skamba "lengvatinė paskola". Nė velnio ji nebėra lengvatinė, nes kaskart įmokos suma man padidėja mažiausiai po 60 litų. Šiai dienai man tai labai dideli pinigai. Banko darbuotojai taip pat nieko pagelbėti negali – jie tikina, kad palūkanos išaugo visiems, o mes nesame išskirtiniai", – pasakojo Laurynas.

Jis teigė bandęs pakeisti turimos paskolos valiutą iš litų į eurus, tikėdamasis, jog dėl to sumažės mėnesinė įmoka bankui. Tačiau apskaičiavęs, kiek reikės sumokėti už sutarties pakeitimą bei kokiomis sąlygomis ji bus pakeista, suprato, kad naudos beveik nebūsią.

Pirmiesiems buvo sunkiausia

Panašioje situacijoje atsidūrė ir kita šeima, kuri viena pirmųjų pasinaudojo šia valstybės teikiama subsidija.

2001-aisiais Jurgita, vos tik sužinojusi, jog jaunoms – iki 35-erių metų šeimoms bus teikiamos lengvatinės paskolos, kreipėsi į miesto savivaldybę, kuri sprendžia, ar norintysis gauti lengvatą asmuo atitinka keliamus reikalavimus.

Ji teigė prisimenanti, kad tada gauti paramą buvo daug norinčiųjų, todėl pretenduoti į ją nebuvo lengva.

"Tuomet šalis taip pat išgyveno krizę, tad tokia parama daugeliui atrodė itin naudinga. Man teko stovėti ilgoje eilėje ir laukti šios paramos, tačiau galiausiai po ilgų vargų ją gavau. Nors aš galiu džiaugtis, kad mano paskola pagal šių dienų supratimą labai menka, tačiau mane piktina, jog vis didėja palūkanos. Dabar už jas moku jau gerokai didesnę sumą nei už patį kreditą. Anksčiu to nebuvo", – pasakojo moteris.

Tuomet ji įsigijo mažą vieno kambario butą už 11 tūkst. litų. Nors pašnekovė pripažino, kad šiandien daugeliui tokia suma gali atrodyti labai juokinga, tačiau tais laikais tai buvo milžiniški pinigai.

Pirkdama būstą ji turėjo įnešti 10 proc. savo asmeninių pinigų, 7,7 tūkst. litų jai paskolino bankas. Jurgita apskaičiavo, kad per visą tą laiką nuo tada, kai ji pasiėmė kreditą, jo palūkanos išaugo apie 10 kartų – iš pradžių už palūkanas ji mokėdavusi po keliolika centų per mėnesį, dabar už jas jau moka po keliolika litų.

Bankai mažina palūkanas

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas nustebo paklausus, kodėl vis mažėjant palūkanų normoms kai kuriems žmonėms jos vis dar kyla. Jis tvirtino, kad pastaruoju metu paskolų tiek litais, tiek ir eurais palūkanos vis mažėja.

"Jau kurį laiką palūkanos vis krenta, todėl pinga paskolos. Galbūt tiems paskolų turėtojams, kuriems palūkanos dar nesumažėjo, nėra perskaičiuotos įmokos. Jos vieniems perskaičiuojamos kas ketvirtį, kitiems kas pusmetį – priklauso nuo sutarties sąlygų, kurios yra individualios", – pabrėžė S.Kropas.

Ekspertas taipogi patikino, jog šiuo metu nėra jokių ženklų, kurie artimiausiu metu sąlygotų palūkanų kilimą. Jis įsitikinęs, kad bent artimiausią pusmetį palūkanos kilti neturėtų.

Jei gyventojus neramina didėjančios palūkanos, jie turėtų kreiptis į banką, iš kurio pasiėmė paskolą, ir pasikonsultuoti, kodėl taip yra.

Paskolos neskirstomos

Vis dėlto, anot S.Kropo, realu, jog lengvatines būsto paskolas pasiėmusiems žmonėms nuo tos dienos, kai buvo pasirašyta sutartis su banku, iki šiandienos palūkanos ženkliai išaugo.

Lengvatinėmis sąlygomis būsto paskolas pasiėmę žmonės dažniausiai pasirinkdavo nefiksuotas palūkanas, todėl jos jiems išaugo lygiai taip pat, kaip ir kitiems kreditus turintiems žmonėms. Jo duomenimis, retas klientas yra pasirinkęs paskolą su fiksuotomis palūkanomis.

"Lengvatinės paskolos nėra išskirtinės, jos lygiai tokios pat, kaip ir visos kitos, tiesiog jas imantiems asmenims valstybė suteikia paramą. Klientų, pretenduojančių gauti lengvatinę būsto paskolą, galimybės ją grąžinti ir anksčiau, ir dabar vertinamos lygiai taip pat, kaip ir bet kurio kito asmens. Tad nereikia manyti, jog jei paskola subsidijuota, vadinasi, ji negali pabrangti", – paaiškino prezidentas.

Norinčiųjų gauti lengvatas mažėja

Nors šiuo metu pirkti nekilnojamąjį turtą dėl gerokai kritusių jo kainų yra gana palanku, norinčių pasinaudoti valstybės remiamomis paskolomis klaipėdiečių kasmet mažėja.

Anot Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėjos Danguolės Netikšienės, per praėjusius metus savivaldybė pažymas dėl lengvatinio būsto suteikimo išdavė tik šešiems asmenims. 2008-aisiais buvo išduotos 27. Anksčiau, kol šalyje nebuvo ekonominės krizės, anot D.Netikšienės, per metus būdavo išduodama iki 100, o kartais ir daugiau tokių pažymų. Pavyzdžiui, 2007-aisiais išduotos 62, o 2006-aisiais – 117 pažymų.

"Nors šiemet Finansų ministerija Klaipėdos miestui skirs mažiau lėšų lengvatinėms būsto paskoloms finansuoti, manome, kad žmonės vis tiek neišnaudos visos sumos, nes sunki ekonominė situacija atbaido juos net ir nuo lengvatinių įsipareigojimų bankams. O ir patys bankai sunkiau bei griežtesnėmis sąlygomis išduoda kreditus", – paaiškino D.Netikšienė.

Pernai ministerija Klaipėdai nustatė 15,7 mln. litų limitą lengvatinėms paskolos, 2008-aisiais jis siekė 19,5 mln. litų, o 2007-aisiais buvo skirta 25 mln. Koks limitas lengvatinėms paskoloms bus nustatytas šiemet, D.Netikšienė teigė kol kas nežinanti. Tai turėtų paaiškėti balandžio gegužės mėnesiais.

Lengvatinės paskolos yra teikiamos litais, eurais ir JAV doleriais, o maksimalus šio kredito grąžinimo terminas – 40 metų.

Lengvatos – ne visiems

Pasak specialistės, didžiausios lengvatos valstybės remiamoms būsto paskoloms taikomos našlaičiams, neįgaliesiems ir daugiavaikėms šeimoms. Jiems valstybė subsidijuoja 20 proc. suteikto būsto kredito ar kredito likučio.

10 proc. būsto kredito padengiama jaunoms iki 35-erių metų amžiaus šeimoms, auginančioms vieną ir daugiau vaikų ar įvaikių. Taip pat ir toms šeimoms, kuriose vienas iš tėvų yra miręs.

Anot D.Netikšienės, pagrindinė sąlyga gauti lengvatinį būsto kreditą – asmenų ir šeimų gaunamos pajamos bei jų turimas turtas.

Teisę į lengvatinį būsto kreditą turi šeimos ir asmenys, kurių turtas bei metinės grynosios pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų dydžių: asmens be šeimos grynosios metų pajamos neturėtų būti didesnės nei 27,5 tūkst. litų, o turtas – 40,3 tūkst. litų, dviejų ar trijų asmenų šeimos – atitinkamai 38,5 ir 81,9 tūkst. litų, keturių ir penkių asmenų šeimos – 46,2 ir 109,2 tūkst.

Pažyma paskolos negarantuoja

Anot D.Netikšienės, savivaldybės išduota pažyma negarantuoja, jog jos savininkas iš banko gaus lengvatinį būsto kreditą. Ar jį suteikti, sprendžia bankas.

"Savivaldybė tėra tarpininkė, kuri patikrina į subsidiją pretenduojančio asmens galimybę ją gauti. Tikriname, kokios jo metinės pajamos, turtas, parengiame reikiamus dokumentus, tačiau tai nereiškia, jo jis jau garantuotai gaus paskolą", – paaiškino ji.

Jos teigimu, norintys gauti lengvatinį būsto kreditą bankuose pereina tokį patį finansinį patikrinimą kaip ir kiti bankų klientai. Ji įsitikinusi, jog bankai taip elgiasi dėl to, jog ekonominio sunkmečio metu jie turi nemažai problemų dėl anksčiau suteiktų būsto paskolų grąžinimo. Tad bankai nori būti garantuoti, jog kredito gavėjas jį išsimokės laiku.