Jaunimo nedarbas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių įvardijamas kaip opi bei daugialypė problema. Tad jai spręsti ekspertai pataria pasitelkti kompleksines priemones. Viena jų – suteikti lengvatas darbdaviams, sukuriantiems darbo vietas jauniems žmonėms.

Turi savų argumentų

Aukštąsias ar profesines mokyklas tik ką baigę jaunuoliai susiduria su skaudžia realybe, kad jie gali sudominti retą darbdavį.

Viena vertus, jauni žmonės neturi darbo patirties, kita vertus, nedirbdami jie neturi galimybių tokios patirties sukaupti.

Savo ruožtu darbdaviai pripažįsta, kad priimti nepatyrusius darbuotojus – rizikinga: investicijos juos apmokant yra didelės, o grąža – abejotina, nes profesinių įgūdžių įgijęs jaunuolis galiausiai gali pakelti sparnus ir nuspręsti dirbti kitur.

Prieš dvejus metus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuota bei bendrovės "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) įgyvendinama priemonė "Parama pirmajam darbui" tapo realia paskata ne vienai įmonei, pasiryžusiai įdarbinti patirties neturinčius jaunus žmones.

Pasinaudojusi tokia dalies darbo užmokesčio kompensacija uostamiesčio saugos tarnyba "Argus" įdarbino net 156 jaunuolius.

"INVEGOS priemonė "Parama pirmajam darbui" mūsų įmonei yra ne tik paskata, bet ir priemonė, suteikianti papildomas galimybes. Įdarbinimo programoje dalyvauja jauni ir motyvuoti jaunuoliai. Pastebėjome, jog ne patirties trūkumas, o būtent vidinė jaunų žmonių motyvacija nulemia tai, ko jie pasiekia", – pripažino "Argus" vykdomoji direktorė Asta Karitonienė.

Patirtis – mokyklos suolas

Beveik du dešimtmečius gyvuojanti privataus lietuviško kapitalo saugos tarnyba "Argus" šiuo metu yra viena didžiausių licencijuotų tokio pobūdžio kompanijų Lietuvoje.

Šiandien bendrovėje dirba daugiau nei 1 tūkst. darbuotojų komanda, kuri saugumą užtikrina per 10 tūkst. objektų, o greitojo reagavimo grupės nuo gaisro ir įsilaužimo juos saugo ištisas 24 valandas per parą.

Klaipėdoje įsteigta ir šiandien visoje Lietuvoje veikianti saugos tarnyba, bendradarbiaudama su partneriais, savo paslaugas taip pat teikia ir užsienio valstybėse.

Didėjančios bendrovės veiklos apimtys sudarė palankias prielaidas ir naujoms darbo vietoms steigti.

Pagal INVEGOS administruojamą priemonę "Parama pirmajam darbui" saugos tarnyboje "Argus" įdarbinti 156 žmonės – tai 19–22 metų jaunuoliai, daugiausiai turintys vidurinį išsilavinimą.

Kaip pasakojo A.Karitonienė, šiuo metu jie dirba apsaugos darbuotojo, pulto operatoriaus, apsaugos sistemų techniko pozicijose.

"Argus" vykdomoji direktorė neabejoja, kad į saugos tarnybos komandos gretas neseniai įsiliejęs būrys naujų darbuotojų turi visas galimybes ne tik įsitvirtinti bendrovėje, bet ir sėkmingai čia save realizuoti bei kopti karjeros laiptais.

Aukšti reikalavimai reputacijai

"Mūsų saugos tarnyboje sudarytos galimybės darbuotojams panaudoti savo potencialą, tobulinti profesinius įgūdžius ir kompetenciją, tačiau viskas priklauso nuo žmogaus siekių ir vidinės motyvacijos.
Siekiant tęstinumo ir kokybinio augimo, naujus darbo pasiūlymus įmonė pirmiausia teikia tinkamiems vidiniams kandidatams. Realizuoti save darbuotojai gali ne tik apsaugos, bet ir pardavimų, rinkodaros, teisės, finansų, personalo, apsaugos sistemų, informacinių technologijų srityse", – įvardijo A.Karitonienė.

Pašnekovė pabrėžė, kad įmonė veiklą grindžia profesionalumu, tad siekiama užtikrinti, kad į darbą priimami žmonės turėtų ne tik tinkamas kompetencijas bei potencialą ugdymui.

"Kiekvienas žmogus pats renkasi veiklos sritį ir profesiją. Kvalifikaciniai reikalavimai kiekvienai darbo pozicijai priklauso nuo darbo pobūdžio. Saugos tarnyba "Argus" į savo komandą pasirengusi priimti motyvuotus darbuotojus nuo 18 metų, turinčius bent pagrindinį išsilavinimą ir nepriekaištingą reputaciją. Kandidatas turi pasižymėti atsakomybe, atvirumu pokyčiams, orientacija į klientų aptarnavimą, rezultatų siekimą ir bendradarbiavimą. Įmonės darbuotojai įgauna ne tik asmeninės praktinės, bet ir darbo patirties, priklausomai nuo srities, kurią pasirenka", – kalbėjo "Argus" atstovė.

A.Karitonienė neneigė, jog neretai darbo patirties neturintys žmonės neadekvačiai vertina savo galimybes – darbindamiesi tikisi ir solidaus atlygio, ir aukštos pozicijos.

"Darbo Lietuvoje yra. Tad atkakliai jo ieškantiems ir nesugebantiems surasti jaunuoliams patariame visų pirma sau atsakyti į keturis klausimus: "Ką aš galiu? Kokio darbo aš noriu? Ko aš tikiuosi iš savo darbdavio? Ką aš turiu padaryti, jog būčiau tinkamas kandidatas?" – patarė "Argus" vykdomoji direktorė A.Karitonienė.

Darbo pasiūlymų daugėja

Klaipėdos teritorinės biržos (KTB) direktorius Mindaugas Skritulskas taip pat tvirtino, kad pastarojo meto tendencijos nuteikia optimistiškai.

"Nedarbas mažėja, tad šiuo metu itin didelės problemos įsidarbinti nėra, galbūt tik ne visada įmanoma rasti tenkinantį darbą pagal norimą uždarbį. Praėjusiais metais Klaipėdos regione registravome rekordiškai daug, beveik 20 tūkst. laisvų darbo vietų – to nėra buvę per 20 pastarųjų metų. Taigi matome pozityvius ekonomikos atsigavimo ženklus, ir šiandien neretai susiduriame su atvirkštine problema – į tam tikras pozicijas jau darbdaviams sunku rasti darbuotojų. Nekalbu apie tradiciškai jaučiamą tolimųjų reisų vairuotojų trūkumą, bet jau stokojama ir gerų vadybininkų, statybininkų", – kalbėjo pašnekovas.

Naujausiais KTB duomenimis, jaunimo iki 25 metų amžiaus ir vyresnių kaip 50 metų amžiaus asmenų nedarbo rodikliai per mėnesį mažėjo 0,9 proc. punkto.
Gegužės 1-ąją bedarbiais buvo registruota 1,7 tūkst. jaunuolių, kurie sudarė 4,3 proc. Klaipėdos apskrities darbingo amžiaus jaunimo.

Klaipėdos apskrities darbdaviai balandį registravo 2,9 tūkst. laisvų darbo vietų, tai yra 24,5 proc. daugiau nei kovą. Beveik 82 proc. visų darbo pasiūlymų buvo skirti neterminuotam įdarbinimui.

Balandį didžiausias įsidarbinimo galimybes turėjo pagalbiniai darbininkai, pardavėjai, pardavėjai kasininkai, virėjai, pardavimo vadybininkai, izoliuotojai, rinkimų komisijos nariai, administratoriai.

Sektinas pavyzdys – Vokietija

Vis dėlto M.Skritulskas pripažino, kad darbdaviai darbo patirties neturinčius jaunuolius vertina rezervuotai.

"Kai vienokius ar kitokius mokslus baigę jauni žmonės savo darbo aprašyme negali pažymėti nieko, ką yra nuveikę, natūralu, kad darbdaviai į juos žiūri su tam tikru atsargumu. Todėl tokie instrumentai, kurie leidžia įmonėms kompensuoti dalį darbo užmokesčio, o jaunimą įtraukti į darbo rinką, yra labai reikalingi ir gana sėkmingai veikia. Šiomis priemonėmis pasinaudoja nemažai darbdavių. Praktika rodo, kad darbinę patirtį tokiose įmonėse įgiję jaunuoliai neretai čia lieka nuolatiniam darbui", – kalbėjo KTB direktorius.

Pašnekovo pastebėjimu, subsidijos įdarbinimui aktualiausios smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams. Anot M.Skritulsko, tokioms įmonėms tai yra nemaža finansinė paskata.

KTB vadovas pripažįsta, kad sprendžiant jaunimo nedarbo problemas reikėtų išnaudoti visą kompleksą instrumentų, įskaitant verslumo skatinimą, darbo įgūdžių įgijimo, jaunimo persikvalifikavimo rėmimą ir kitas priemones.

M.Skritulsko teigimu, jaunuolius taip pat reikėtų labiau skatinti rinktis ne populiarias, madingas, o perspektyvias specialybes, o darbdavius – suteikti galimybę dar besimokantiems žmonėms praktikos metu kaupti darbinę patirtį ir taip "užsiauginti" įmonei tinkamus specialistus.

"Profesinis mokymas buvo apleista sritis, tačiau pastaruoju metu jai skiriama vis daugiau dėmesio. Sektinu pavyzdžiu galėtų būti Vokietijos patirtis, kai profesinės mokyklos bendradarbiauja su stambiomis korporacijomis, kuriose jaunuoliai atlieka praktiką. Tad mokyklą baigęs žmogus jau turi pakankamai praktinių įgūdžių dirbti. Manyčiau, tokią sąveiką reikėtų stiprinti ir Lietuvoje", – teigė pašnekovas.

Parama pirmajam darbui

Priemonė "Parama pirmajam darbui" skirta jaunimo užimtumui skatinti.

Darbdaviams, kurie įdarbino darbinės patirties neturinčius darbuotojus, kompensuojama 23,3 proc. pirmą kartą įsidarbinusio jauno žmogaus (nuo 16 iki 29 metų) darbo užmokesčio.

Darbo užmokestis kompensuojamas ne ilgiau nei 12 mėnesių.

Dėl priemonės gali kreiptis privatūs ir viešieji juridiniai asmenys (išskyrus biudžetines įstaigas), užsienio įmonių filialai ir atstovybės Lietuvoje, fiziniai asmenys, įdarbinę jauną darbuotoją.

Dėl jaunų darbuotojų darbo užmokesčio kompensacijos į INVEGĄ galima kreiptis iki 2015 m. rugsėjo 30 dienos.
Priemonė finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.

Daugiau informacijos www.invega.lt.

Skaičiai ir faktai

Iki 2014 m. gegužės 22 dienos pagal priemonę "Parama pirmajam darbui" gauta 18 tūkst. 212 paraiškų dėl jaunų darbuotojų darbo užmokesčio dalies kompensacijos. Įmonėms jau išmokėta 15,1 mln. litų už beveik 13 tūkst. pirmą kartą įdarbintų jaunuolių, paremtos 2 tūkst. 128 įmonės.

Problemai spręsti – milijardai

Jaunimo nedarbo problema opi daugelyje Vakarų Europos šalių. 2012 m. jaunų bedarbių skaičius ES siekė rekordines aukštumas – 23,1 proc. 2013 m. rodiklis pakilo iki 23,5 proc. 2013–2015 m. ES įsipareigojo skirti 45 mlrd. eurų (daugiau nei 155 mlrd. litų) paramą kovai su jaunimo nedarbu.