Nauji krovinių maršrutai

Klaipėdos uostas ir Lietuva dėl karo Ukrainoje neteko daugelį metų kurto Rytų ir Vakarų transporto koridoriaus. Naujas koridorius tarp Šiaurės ir Pietų kol kas tebėra diskusijų stadijoje  pagal įvairius projektus tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje.

Kovo pabaigoje Lenkijos Babicos mieste vyko konferencija „Ukrainos prijungimas prie Europos ir pasaulio – tvarios transporto infrastruktūros ir efektyvių tiekimo grandinių rekonstrukcija ir plėtra“. Joje diskutuota apie tai, koks kelių ir geležinkelių tinklas ateityje jungs Ukrainą su Europos Sąjunga.

Pirmą kartą viešai buvo užsiminta apie tai, kad reikia rengtis tiesti šiaurės ir pietų geležinkelio maršrutus, panašius kaip „Rail Baltica“ ar „Rail Carpatia“. Gali būti, kad naujas koridorius iš dalies bus sujungtas ir su jau tiesiamais ar nutiestais naujais tinklais.

Per Lenkiją jau yra nutiesta ir veikia 260 kilometrų „Rail Carpatia“, dar 280 kilometrų šiuo metu tiesiama.

Tai, kad reikalingas gerai funkcionuojantis naujas TEN-T tinklo maršrutas tarp pietų ir šiaurės, įrodė bejėgiškumas, kai reikėjo ieškoti būdų, kaip išgabenti Ukrainos grūdus.

Tai, kad reikalingas gerai funkcionuojantis naujas TEN-T tinklo maršrutas tarp pietų ir šiaurės, įrodė bejėgiškumas, kai reikėjo ieškoti būdų, kaip išgabenti Ukrainos grūdus.

Karo paskatintas tinklas

Lenkijos žiniasklaidos duomenimis, Juodąją, Egėjo ir Baltijos jūras jungiantis naujas TEN-T koridorius eis pagal rytinę ES sieną nuo „Rail Baltica“ per Estiją, Latviją ir Lietuvą, Lenkijoje pasuks per Varšuvą, Liubliną, Žešuvą su atšaka į Ukrainą, toliau per Slovakijos Prešovą, Vengriją, Rumuniją su atšaka į Moldaviją, Bulgariją iki Graikijos.

Apie naują TEN-T koridorių ypač aktyviai diskutuojama Lenkijoje, nes ji turi interesą naujo koridoriaus atšakas nukreipti į Gdansko uostą. Lenkija tikisi, kad dalis naujo TEN-T tinklo maršruto sutaps su „Rail Carpatia“.

Europos Komisija yra pateikusi siūlymus, kad naujasis transporto tinklas būtų plėtojamas etapais. „Įkvėpėja“ yra ne kas kita kaip Rusija, kuri atliko ginkluotą įsiveržimą į Ukrainą. Ji parodė, kad rytinės ES šalys yra prastai tarpusavyje sujungtos, nėra jokių tiesioginių jungčių su naujomis kandidatėmis į ES – Ukraina ir Moldavija.

Sprendimas dėl naujo Šiaurės ir Pietų TEN-T tinklo ES Taryboje priimtas pernai gruodį, jau vykstant Ukrainos karui su Rusija.

Klaipėda ar Gdanskas?

Dar tik diskutuojant apie šį tinklą, jau lenda atskirų šalių, pirmiausia Lenkijos, interesai.

Lenkijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimas, jog svarbu, kad naujasis TEN-T tinklas – keliai ir geležinkeliai prasidėtų arba baigtųsi ne Klaipėdoje, o Gdanske.

Tai gali reikšti tik viena – Lenkija sieks bet kokiomis priemonėmis krovinių srautus iš pietų nukreipti į savo uostus. Ypač didelis Lenkijos interesas yra su ES parama sutvarkyti transporto jungtį su Ukraina. Neaišku, kiek ilgai tęsis Ukrainos karas su Rusija, kiek ilgai ši blokuos Ukrainos uostus.

Panašu, kad vyko diskusijos, kuris Baltijos jūros uostas taps pagrindinis tinklo jungtimis permetant krovinius per Baltijos jūrą į Skandinavijos šalis. Tiek Klaipėdoje, tiek Gdanske yra panašios sąlygos, nes abu turi jūrų keltų jungtis su Švedija.

Svarbus niuansas yra tai, kad Lenkijoje veikia europinė vėžė. Ja iš naujojo tinklo geležinkeliais būtų galima gabenti krovinius į Gdansko uostą. Į Klaipėdos uostą europinės geležinkelio vėžės nėra, netgi neparengtas jos projektas.

Tai yra ryškus ir dabartinės, ir ankstesnių Lietuvos valdžių veiklos minusas. Jį dar būtų galima greitai ištaisyti vieną iš dabartinių rusiškos vėžės atšakų į uostą pertvarkant į europinę vėžę. Galėtų būti pertvarkoma dabar beveik nebenaudojama geležinkelio atšaka iš Klaipėdos per Šilutę iki Pagėgių, o toliau kuriama nauja europinės vėžės atšaka iki Kauno per Jurbarko ir Šakių rajonus. Tai tik vienas iš galimų variantų. Matyt, jų yra ir daugiau. Svarbiausia, kad galima panaudoti dabartinius geležinkelių maršrutus, kurie, nutrūkus krovinių srautams rusiškos vėžės geležinkeliais tarp Rytų ir Vakarų, stovi tušti.

Tradiciją ir toliau tęsiame, nes pirmiau rengiamasi iš Kauno nuo „Rail Baltica“ atšakos tiesti europinį geležinkelį į Vilnių. Atrodytų, kad į Klaipėdą jis būtų žymiai reikalingesnis ir naudingesnis, nes įtrauktų Klaipėdos uostą į naujai kuriamą europinį TEN-T tinklą.

Šiandien aišku labiau nei bet kada, kad, jei Lietuva nieko nedarys, Lenkijos interesai gniuždys Klaipėdos uostą, didžiausia dalis pietų ir net šiaurės krypties krovinių bus nukreipti į Gdansko uostą. Lietuva ir Klaipėdos uostas liks provincijos kampelis ES pasienyje be ryškesnio krovinių tranzito, nes iki šiol dauguma buvusių tranzitinių krovinių jau prarasti.