"Darysime, kad būtų gerai"

Kadaise prestižinis turtingo anglų kilmės pramonininko namas Liepų g. 10 (buv. Alexander Str. 3) šiandien atrodo apgailėtinai, nepaisant to, kad čia iki šiol veikia bankas.

Byrantis fasado tinkas kelia pavojų praeiviams, tad pastatas apjuostas "Stop" juosta, o kadaise puošnius trupančių laiptų turėklus teko sutvirtinti lentomis, kad visai nesubyrėtų.

Tiesa, bankininkams šis pastatas nebepriklauso, statinį pernai iš jų įsigijo verslininko Martino Gusiatino šeimos valdoma bendrovė "Stemma group".

Bet patalpos ir toliau nuomojamos bankui.

Nelabai suprantama ir banko pozicija, nes jų įvaizdžiui tai ne pats geriausias vaizdas.

"Turbūt senieji savininkai, ketindami parduoti pastatą, nebenorėjo investuoti į fasado remontą. Nors viešai spaudoje tie pažadai buvo dalijami, tačiau neįgyvendinti. Dabar yra naujas savininkas, tikimės, kad jis susitvarkys. Atvirai pasakius, nelabai suprantama ir banko pozicija, nes jų įvaizdžiui tai ne pats geriausias vaizdas. Bankas turėtų liudyti finansinį stabilumą, o jo pastatas paramstytas pagaliais", – stebėjosi Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Naujųjų savininkų atstovas Nerijus Tilindis dienraščiui kalbėjo, kad paveldo pastatų tvarkymo darbai žiemą neatliekami.

Vitalijus Juška / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Mes tą pastatą įsigijome labai neseniai. Turime sulaukti šiltesnio oro. Šiuo metu derinami statybos leidimai. Remontuosime, kai atšils. Kol kas dar neaišku, kiek tai kainuos, darysime, kad būtų gerai", – tvirtino N.Tilindis.

Muziejuje laikas bėga lėtai

Ne ką linksmiau atrodo ir greta byrančio banko įsikūręs Laikrodžių muziejaus pastatas, kuris taip pat dėl tų pačių priežasčių apjuostas "Stop" juosta.

V.Juškos teigimu, prieš metus savivaldybėje sulaukta Laikrodžių muziejaus (Lietuvos dailės muziejaus padalinys) atstovų ir kalbėta apie pastato būklę bei galimybę miestui prisidėti prie remonto.

"Savivaldybė turi tam tikrą galimybę (tai yra iki 70 tūkst. eurų) prisidėti prie pastato tvarkymo. Tačiau tuo tas pokalbis ir baigėsi, iki šiol mes nesulaukėme nei paraiškos, nei užklausų", – tikino V.Juška.

Laikrodžių muziejaus vedėjas Romualdas Martinkus neslėpė, kad pastatas byrėti pradėjo dar prieš 40 metų.

"Namas statytas XVIII a. pabaigoje. Jis pastatytas pelkėje ant ąžuolinių gulekšnių, yra plūduriuojantis. Toks pastatas galėtų stovėti kad ir tūkstantį metų. Bet dėl transporto vibracijos pradėjo byrėti. Čia mūsų senos bėdos, apie tai kalbame, rašome ir prašome nuolat. Atėjo laikas rimtesnėms investicijoms. Kaip tik rengiame projektą ir šiemet tikimės sutvarkyti muziejaus stogą ir fasadą", – tvirtino R.Martinkus.

Versija: paveldo būkle susirūpinę klaipėdiečiai įtarė, kad Liepų gatvėje senųjų pastatų byrėjimui įtakos galėjo turėti ir vibracija dėl netoliese remontuojamo Klaipėdos muzikinio teatro. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Kol kas paveldosaugininkai apleistų statinių savininkų bausti nenusiteikę, teigė, kad dar kiek palauks.

"Tiek muziejaus, tiek banko pastatai nėra avarinės būklės – langai neišdaužyti, statiniai prižiūrimi. Mes laukiame, kol prasidės kažkoks judėjimas dėl fasadų remonto. Jei nepajudės, teks įsikišti", – teigė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos padalinio l. e. p. vedėjas Laisvūnas Kavaliauskas.

Sąmokslo teorija nepasitvirtino?

Paveldo būkle susirūpinę klaipėdiečiai kėlė versiją, kad Liepų gatvėje senųjų pastatų byrėjimui įtakos galėjo turėti ir papildoma vibracija dėl netoliese remontuojamo Klaipėdos muzikinio teatro.

"Jei vibracija turėtų poveikį, pirmiausia subyrėtų ten pat esanti pusiau nuardyta sovietmetį statyto teatro siena. Tačiau nemanau, kad prie Muzikinio teatro kalami poliai būtų galėję paveikti muziejaus ir banko pastatus. Šia sąmokslo teorija netikiu. Jokių sąsajų su tuo neįžvelgiu. Tie pastatai ėmė byrėti dėl nepriežiūros, laiku reikėjo šalinti defektus, sutvarkyti lietaus nuotekų sistemą. O jei yra taupoma, pastatų priežiūrai neskiriama lėšų, paskui tenka kapitaliai remontuoti", – mano V.Juška.

Bendrovės "Infes" statybos projektų vadovas Julius Vaznelis patvirtino, kad, dar prieš pradėdami Klaipėdos muzikinio teatro rekonstrukciją, apėjo aplinkinius pastatus, įvertino jų būklę, kad paskui nebūtų pretenzijų, jog dėl vibracijos kažkas ėmė griūti.

"Mes apėjome tik patį artimiausią gyvenamąjį namą, kuris per keliolika metrų nuo mūsų statybų aikštelės. Laikrodžių muziejaus ir banko pastatai Liepų gatvėje yra gerokai per toli nuo mūsų statybvietės, ir mes jų net nežiūrėjome. Tie namai yra per toli, kad jie skiltų dėl mūsų darbų, taip toli deformacijos per žemę nepersiduoda, bet kas iš specialistų tą patvirtintų", – teigė J.Vaznelis.