„Maisto“ skerdykla ir šaldytuvai

Kiaulių auginimas tarpukario Lietuvoje buvo populiarus ūkininkų užsiėmimas, juo labiau kad kiaulieną ir gyvas kiaules mielai pirko užsieniečiai, ypač anglai.

1923 m. balandį Kaune pradėjo veikti gyvulių supirkimo ir apdorojimo bendrovė „Maistas“. Pirmieji jos veiklos metai nebuvo itin sėkmingi, nes Lietuvos rinkoje daug mėsos nereikėjo. Savo reikmėms lietuviai patys augindavosi gyvulius ir paukščius. Būtina prisiminti, kad XX a. pirmoje pusėje Lietuvoje dar nebuvo didelių miestų su išvystyta pramone. Didesnė dalis veiklos vyko kaimuose.

Kauno AB „Maistas“ veikla ėmė keistis, kai 1927 m. Klaipėdoje atidarytas jos skyrius – Smeltės pramoniniame rajone įrengta skerdykla su šaldytuvais.

Krašto paveldo gido internetiniame portale akcentuojama, kad „Maistą“ Klaipėdoje sudarė „bauhauzo stiliaus administracinių pastatų kompleksas kartu su skerdykla, bekonų paruošimo cechu, sandėliais bei šaldytuvais mėsai ir sviestui, krantine ir laivais“. „Maisto“ komplekse buvo tikrinamas ir visas per Klaipėdos uostą eksportuojamas Lietuvos sviestas.

Skerdykla per savaitę galėjo paskersti apie 1 800 kiaulių. Tai sukūrė prielaidas laivais į užsienį išvežti ir skerdieną.

Per uostą būdavo gabenamos ir gyvos kiaulės, ir mėsos konservai. Juos ruošė kiti „Maisto“ filialai, nes skerdykla Klaipėdos uoste tik skerdė kiaules ir gamino mėsos produkciją.

Skerdimui skirtomis kiaulėmis Smeltėje buvusią skerdyklą aprūpindavo ne tik Klaipėdos kraštas, bet ir didesnė dalis Žemaitijos ūkininkų, kiaulių augintojų.

Vieta: „Maisto“ skerdykloje Klaipėdoje apie 1939 m. Mažosios Lietuvos enciklopedijos nuotr.

Rekordiniai eksporto metai

Prieškario laikais atsirado ir išpopuliarėjo žodis „bekonas“.

Iš vienos pusės, tai reiškė pačios vertingiausios masės 75–100 kilogramų kiaules, kurios labiausiai tiko eksportui. Iš kitos pusės, tai buvo susiję su „bacon“, kas reiškė specialiu būdu apdorotą sūdytą kiaulieną. Iš jos Anglijoje būdavo gaminami įvairiausi tradiciniai produktai.

Ir dabar anglai neįsivaizduoja savo pusryčių, tradicinės kiaušinienės be „bacon“ skiltelės.

Nesunku nuspėti, kad pagrindiniai bekonų pirkėjai iš lietuvių Europoje buvo anglai. Bekono eksporto į Didžiąją Britaniją pikas buvo pasiektas 1932 m., kai išgabenta net 25 tūkst. tonų kiaulienos.

Be Anglijos, lietuviški kiaulienos produktai per Klaipėdos uostą būdavo eksportuojami ir į kitas šalis, tarp jų ir Vokietiją. Su Vokietija blogėję santykiai vertė lietuvius ieškoti naujų eksporto rinkų ir naujų produktų.

Per Klaipėdos uostą būdavo eksportuojami ir arkliai, pieno produktai, grūdai.

Valstybės dotacija „Maistui“ davė efektą. Iš valstybės biudžeto gauti pinigai daugiausia buvo skirti kiaulėms supirkti iš gyventojų.

Lietuvos maisto produkcijos eksportu rūpinosi specialiai įkurta akcinė bendrovė „Lietuvos eksportas“. Jos steigėjai buvo tuometinė Lietuvos vyriausybė ir Lietuvos centro pieno sąjunga.

1930 m. akcinės bendrovės „Maistas“ ir „Lietuvos eksportas“ buvo sujungtos. Bendrovė tapo valstybės nuosavybe. Tai buvo padaryta siekiant labiau plėtoti kiaulienos eksporto veiklą, nes iš Anglijos buvo didžiulė šios produkcijos paklausa.

Sujungus šias bendroves buvo įgyta išskirtinė teisė supirkti Lietuvoje bekonus ir juos eksportuoti. 1930 m. Lietuvos gyvulių, mėsos ir jos produktų eksportas per metus sudarė 24,8 mln. litų. Jo dalis siekė 7,4 proc. viso Lietuvos eksporto.

„Maisto“ plėtra Lietuvoje

Pasaulinė krizė, kuri prasidėjo 1929 m., palietė ir anuometinės Lietuvos kiaulių augintojų veiklą. Eksportuojamų bekonų kainos gerokai sumažėjo.

Išsaugoti kiaulių auginimo verslą Lietuvoje ėmėsi Vyriausybė. Ji 1931–1935 m. iš biudžeto „Maistui“ skyrė 40,2 mln. litų dotaciją. Tuo metu tai buvo didžiuliai pinigai arba lygiai tokia pati suma, kokią Lietuvos Vyriausybė 1923–1939 m. skyrė visam Klaipėdos uostui tvarkyti.

Valstybės dotacija „Maistui“ davė efektą. Iš valstybės biudžeto gauti pinigai daugiausia buvo skirti kiaulėms supirkti iš gyventojų.

Paveldas: Nemuno gatvėje iki mūsų dienų išliko buvę „Maisto“ pastatai – administracinis pastatas ir skerdykla Smeltės rajone. „Krastogidas.lt“ nuotr.

Gavęs daug žaliavos, turėjęs pirkėjus Anglijoje „Maistas“ galėjo plėstis. Kiaulienos apdorojimo fabrikai 1931–1933 m. buvo pastatyti Tauragėje, Šiauliuose, Panevėžyje, Naujojoje Vilnioje, pastatytas odų apdorojimo fabrikas Šiauliuose.

1939 m. visų „Maisto“ fabrikų vertė siekė apie 35 mln. litų. Vien 1939 m. „Maisto“ fabrikai visoje Lietuvoje pagamino apie 70 tūkst. tonų mėsos, 5,5 tūkst. tonų dešrų, 1 mln. vienetų konservų dėžučių.

Vien Lietuvos rinkoje „Maistas“ 1939 m. pardavė prekių už 19,8 mln. litų, kas sudarė net 22 proc. visų Lietuvos rinkoje parduotų prekių vertės. „Maistas“ Lietuvoje turėjo 69 firmines mėsos produktų parduotuves, penkias didmeninės prekybos bazes. Jo sistemoje dirbo per du tūkstančius žmonių.

1939 m. „Maistas“ eksportavo produkcijos maždaug už 70 mln. litų. Tai sudarė 90 proc. Lietuvos gyvulių ir mėsos eksporto dalį ir 25 proc. viso to meto Lietuvos eksporto dalį.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.