Su carinės Rusijos patirtimi

Liudvikas Stulpinas, Teodoras Reingardas, Adomas Daugirdas, Antanas Kaškelis, Juozas Andžejauskas, Pranas Šuipys, Juozas Tamašauskas. Šiuos jūrų kapitonus jungė tai, kad jie visi laivybos mokėsi Rusijoje. Po revoliucijos joje nepritapo, įgiję patirties grįžo į Lietuvą ir dirbo laivuose, karo ar kitokioje tarnyboje.

L.Stulpinas Lietuvoje laikomas pagrindiniu jūrų kapitonu. Ne tik dėl to, kad buvo pirmasis Klaipėdos uosto kapitonas, bet ir dėl to, kad laivu "Birma" plaukė gelbėti skęstančio "Titaniko". Jo pagalbos nebeprireikė, laivas "Birma" iki "Titaniko" skendimo vietos nenuplaukė.

Rusijos jūrų mokyklą baigęs T.Reingardas kurį laiką buvo Rusijos karo laivo vadu. Grįžęs į Lietuvą įstojo į kariuomenę. Kartu su Lietuvos jūrininkų sąjungos nariais Kaune įkūrė Jūrų skyrių, kur pats dėstė specialiąją navigaciją. Vienas ryškiausių jo nuopelnų, kad įkūrė Lietuvos garlaivių ir prekybos akcinę bendrovę, įsigijo laivus "Klaipėda", "Palanga". Su "Palanga" kaip kapitonas plaukiojo dvejus metus.

Sankt Peterburge mokslus baigęs A.Daugirdas buvo prieškario Lietuvos karo laivo "Prezidentas Smetona" kapitonu. Panašus ir A.Kaškelio likimas. Baigęs navigacijos mokslus Rusijoje, grįžęs į Lietuvą įstojo į kariuomenę. 1927–1932 m. buvo pakrančių apsaugos laivo, o 1935–1939 m. karo laivo "Prezidentas Smetona" kapitonu.

J.Andžejauskas, baigęs jūreivystės mokslus Rusijoje, kurį laiką ėjo pirmojo šturmano pareigas transokeaniniame laive "Rossija", kurio kapitonu buvo L.Stulpinas. 1924–1925 m. J.Andžejauskas buvo kapitonu pirmajame lietuviškame laive "Jūratė". Jo įguloje buvo keli lietuviai jūreiviai.

P.Šuipys carinėje Rusijoje vadovavo upiniams ir jūriniams laivams, buvo laivininkystės inspektoriumi. Grįžęs į Lietuvą dėstė navigaciją.

J.Tamašauskas 1930–1936 m. buvo pasienio policijos laivo vadu. 1936–1940 m. – motorlaivio "Partizanas" vadu, 1940 m. vasarą – karo laivo "Pirmūnas" vadu.

Lemtis: "Utena" nuskendo 1941 m. rugpjūčio 14 d. Suomijos įlankoje prie Estijos, o kartu su ja ir kapitonas L.Serapinas.

Iš Kauno – stažuotis į Suomiją

Bronius Krištopaitis, Feliksas Marcinkus, Benediktas Monkevičius, Juozas Kaminskas, Zigmas Domeika, Edvardas Sliesoraitis, Vytautas Babarskis, Kazys Daugėla – tai jau jaunesnės kartos jūrininkai, kurie mokslus baigė Lietuvoje, o tiksliau – Kauno aukštesniosios technikos mokyklos Jūrininkų skyriuje.

Gabiausių mokinių keliai iš Kauno vedė į Suomiją. Tipiškas pavyzdys – vienas žinomiausių prieškario jūrų kapitonų B.Krištopaitis. 1923–1925 m. Kaune jis mokėsi minėtame Jūrininkų skyriuje. Po to išvyko studijuoti jūreivystės mokslų į Suomiją. Atliko trejų metų praktiką burlaivyje "Archibald Russel" – juo du kartus apiplaukė aplink pasaulį. 1930 m. baigė Abo (Turku) navigacijos institutą Suomijoje, kur įgijo diplomą. Po to metus stažavosi Vokietijoje. Grįžęs į Lietuvą buvo ledlaužio "Perkūnas", garlaivių "Friesland", "Rimfrost" šturmanu, tapo pirmuoju Lietuvos kapitonu, kuris buvo pradėjęs mokslus jau nepriklausomoje Lietuvoje. Nuo 1937 m. buvo laivų "Maistas", "Marijampolė", "Kaunas" kapitonu.

Jo bendramokslių F.Marcinkaus, B.Monkevičiaus, J.Kaminsko, Z.Domeikos keliai panašūs – Kauno aukštesniosios technikos mokyklos Jūrininkų skyrius, burlaivis "Archibald Russel", kai kuriems burlaivis "Olivebank", Abo (Turku) navigacijos institutas. Po to darbas Lietuvos laivuose.

F.Marcinkus buvo kapitonu garlaiviuose "Barfrost", "Šiauliai", "Panevėžys", "Utena", "Marijampolė", B.Monkevičius – laivuose "Marijampolė", "Šiauliai".

J.Kaminskas, dar papildomai studijavęs Italijoje, kapitonu buvo laivuose "Friesland", "Utena", "Maistas", "Šiauliai", "Marijampolė".

Z.Domeika šturmanu buvo ledlaužyje "Perkūnas", laivuose "Stephanie", "Holland", 1936–1939 m. vadovavo garlaiviui "Friesland".

E.Sliesoraitis 1935–1937 m. vadovavo uosto žemsiurbei "Jūra", 1939–1940 m. buvo garlaivio "Kretinga" kapitonu.

V.Babarskis buvo žemsiurbės "Jūra" kapitonu, laivų "Rimfrost", "Šiauliai" šturmanu.

K.Daugėla buvo garlaivių "Maistas", "Nida" kapitonu.

Aplinka: garlaivio "Panevėžys" kapitono F.Marcinkaus apranga liudija, kad jūrininką nuo valdininko anuomet skyrė kepurė.

Jūrinių mokslų siekė užsienyje

Dar viena prieškarinės Lietuvos kapitonų grupė buvo tie, kurie baigė mokslus įvairiose kitų šalių jūrų mokyklose – Olandijoje, Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Belgijoje. Vieni į užsienio mokyklas įgyti jūrininko specialybę vyko patys, kitus siuntė Lietuvos valstybė. Savarankiškai į užsienį išvykę jaunuoliai dažniausiai laivuose įsidarbindavo jūreiviais, po to dalis baigdavo ir šturmanų mokslus.

Iš visos Lietuvos į Klaipėdą veržėsi jaunuoliai, besitikintys gauti jūreivio ar kūriko vietą laivuose su Lietuvos vėliava.

Rapolas Čemeška 1932–1938 m. mokėsi Vlisingeno jūrų institute Olandijoje. Tuo pat metu nuo 1934 m. jis dirbo Klaipėdos uosto valdyboje laisvai samdomu šturmanu. Nuo 1936 m. buvo pirmuoju šturmanu laivuose "Kretinga", "Šiauliai", "Marijampolė", "Utena", o 1939 m. tapo garlaivio "Panevėžys" kapitonu.

Jūrų kapitonas Liudvikas Serafinas mokėsi Liepojos jūrų mokykloje. Į šią mokyklą jis buvo išsiųstas kartu su Antanu Šimkevičiumi, Leonu Zavistavičiumi, Romanu Vilčiausku. Ją baigęs L.Serafinas 1936 m. dirbo šturmanu Lietuvos laivuose, nuo 1939 m. buvo laivų "Marijampolė" ir "Utena" kapitonu. Su "Utena" ir nuskendo 1941 m. rugpjūčio 14 d. Suomijos įlankoje prie Estijos.

Liepojos jūrų mokyklą baigė ir daugiau jaunuolių iš Lietuvos. Jie dirbo šturmanais laivuose, tačiau nebespėjo tapti jūrų kapitonais, nes prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.

Klaipėdoje jūreivių vairininkų kursai buvo įsteigti tik 1933 m. Norinčiųjų studijuoti jūreivystę buvo labai daug. 1938 m. į šešių savaičių jūreivių kursus, į kuriuos priimti 28 kursantai, buvo gauta net 1 700 pareiškimų.

Lietuvos laivyne buvo paklausa

Didžiulį impulsą siekti jūreivystės mokslų davė 1936 m. įkurta bendrovė "Lietuvos Baltijos Lloydas". Jos vadovybė laikėsi nuostatos laivų įgulas formuoti iš lietuvių jūrininkų.

Pirmuosiuose bendrovės laivuose "Utena" ir "Kretinga" norvegus pakeitė lietuviai kapitonai ir šturmanai F.Marcinkus, B.Krištopaitis, E.Sliesoraitis, J.Kaminskas, R.Čemeška.

Pirmas laivas su beveik vien lietuviška įgula buvo garlaivis "Maistas", vadovaujamas kapitonų B.Krištopaičio, vėliau J.Kaminsko.

Iš visos Lietuvos į Klaipėdą veržėsi jaunuoliai, besitikintys gauti jūreivio ar kūriko vietą laivuose su Lietuvos vėliava. Lietuvių laivų mechanikų trūkumas bendrovės laivuose iki 1940 m. kompensuotas mechanikais, parengtais užsienio, daugiausia Latvijos, jūrų mokyklose. Užsienio jūrų mokyklose besimokantiems jaunuoliams iš Lietuvos buvo itin sunku įgyti reikiamą plaukiojimo praktiką. Be plaukiojimo stažo jiems negalėjo būti suteikiama kvalifikacija. Užsienio laivuose gauti vietą tokiai praktikai buvo sudėtinga. "Lietuvos Baltijos Lloydo" įsteigimas padėjo spręsti šį klausimą. Atlikę praktiką bendrovės laivuose, lietuviai jaunuoliai dažniausiai juose ir įsidarbindavo.

1937 m. penkiuose šios bendrovės laivuose iš 25 kapitonų, šturmanų ir mechanikų 19 buvo lietuviai. 1939 m. visiems bendrovės laivams vadovavo lietuviai: garlaiviui "Kaunas" – B.Krištopaitis (1940 m. paskirtas JAV nupirkto garlaivio "Trakai" kapitonu), garlaiviui "Panevėžys" – F.Marcinkus, garlaiviui "Marijampolė" – J.Kaminskas, garlaiviui "Šiauliai" – B.Monkevičius, garlaiviui "Utena" – V.Dulevičius, vėliau L.Serafinas, garlaiviui "Kretinga" – E.Sliesoraitis, vėliau A.Šimkus.