Kvietimo sąlygose buvo numatyta, kad gautoms paraiškoms bus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas, jeigu bendrai patvirtintų daugiabučių projektų investicijų lėšų suma sieks daugiau nei 150 mln. eurų. Tačiau, atsižvelgiant į dabartinius Vyriausybės prioritetus pastatų energinio efektyvumo didinimo srityje, buvo nuspręsta finansuoti visus kvietime dalyvavus projektus, žinoma, tuos, kurie atitiko iš anksto nustatytas sąlygas.

Pirmauja didieji miestai

Gauti paraiškų vertinimo rezultatai rodo, kad pagal šį kvietimą daugiau kaip 20 proc. daugiabučių atnaujinimo projektų bus vykdoma didžiuosiuose šalies miestuose – Klaipėdoje (36 daugiabučiai), Kaune (32) ir Vilniuje (29).

„Atsižvelgiant į tai, kad šie miestai išsiskiria ypač didele senų daugiabučių koncentracija, iš viso siekiančia net 50 proc. visų šalies renovuotinų gyvenamųjų namų, džiaugiamės, kad didmiesčiai išsiskiria aktyvumu“, – teigia Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.

Šio kvietimo metu iš mažesnių miestų išsiskyrė ir Ukmergės rajono savivaldybė (24 paraiškos), Palangos miesto savivaldybė (21), Šilutės (20), Telšių (18) ir Jonavos (17) rajonų savivaldybės.

Išsiskiria kvartalinė renovacija

BETA specialistai, įvertinę šio kvietimo metu gautas paraiškas, pažymi, kad stipriai ryškėja kvartalinės renovacijos tendencija – daugiau nei 30 proc. patvirtintų daugiabučių modernizavimo projektų yra įtraukti į savivaldybių parengtas kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Šiuo metu šalyje šias programas, apimančias vieno, dviejų bei daugiau miesto kvartalų atnaujinimą, yra pasirengusios ir jau įgyvendina net 39 iš 60 savivaldybių.

„Turima informacija atskleidžia, kad jau kelis metus iš eilės formuojamas naujas požiūris į pastatų energinio efektyvumo didinimą, duoda rezultatą. Vien tik faktas, kad trečdalis paskutinio kvietimo metu gautų paraiškų daugiabučių modernizavimui yra įtraukti į kvartalinės renovacijos programas, aiškiai rodo, kad ateityje sulauksime vis daugiau dėmesio ne pavienių pastatų, o kvartalinei renovacijai“, – teigia V. Serbenta.

Anot jo, kvartalinė renovacija turi daug privalumų, lyginant su paviene – jos metu įgyvendinamas ne tik gatvės ar net rajono daugiabučių modernizavimas, bet ir bendrų erdvių, inžinierinių sistemų. Ir nors visi projektai yra skirtingi, dažniausiai renkamasi pakeisti seną gatvių apšvietimą ir įdiegti LED lempas, atnaujinti šilumos, vandentiekio ir nuotekų tinklus. Baigti renovacijos darbai gyventojams leidžia džiaugtis ir naujomis automobilių stovėjimo aikštelėmis ar vaikų žaidimų erdvėmis, o kvartalas atrodo kaip neseniai pastatytas. Dėl to dažnai jame pakyla būsto vertė.

Siekiama aukštesnių energinio efektyvumo rodiklių

Kita ryški tendencija – planuojamuose daugiabučiuose norima pasiekti ženkliai aukštesnių energinio efektyvumo rodiklių. Net 50 proc. visų paskutinio kvietimo metu gautų paraiškų projektai po renovacijos turėtų pasiekti ne žemesnę, nei B energinio naudingumo klasę.

Ženkliai pagerėjęs daugiabučio energinis efektyvumas suteikia ne tik finansinę naudą – jo dėka yra saugoma aplinka bei mažinamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Šiuo metu net 75 proc. Europos Sąjungos (ES) pastatų yra energetiškai neefektyvūs, per metus sunaudojantys 40 proc. visos ES energijos bei į atmosferą išleidžiantys 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą, nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinti daugiau nei 2400 daugiabučiai arba 70 tūkst. butų, o šiuo metu įgyvendinama dar apie 1400 daugiabučių atnaujinimo projektų.