Reaguodama į informaciją žiniasklaidoje dėl Klaipėdos m. savivaldybės Vyriausybei pateikto siūlymo išbraukti Smiltynę iš UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančios Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) teritorijos, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija atvirame Vykdomojo komiteto posėdyje išreiškė apgailestavimą, kad uostamiesčio savivaldybės ketinimai šiuo klausimu yra rengiami ir viešinami neaptarus jų su atsakingomis valstybės institucijomis.

Posėdyje dalyvavusių Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos narių, tarp jų atstovaujančių Aplinkos, Kultūros, Užsienio reikalų, Ūkio ir Vidaus reikalų ministerijoms, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, Valstybinei kultūros paveldo komisijai, Klaipėdos m. savivaldybės siūlymas sumažinti KNNP teritoriją yra neapgalvotas žingsnis, galintis sukelti nepageidaujamų pasekmių tarptautiniu mastu.

2000 m. į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos, bendros Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos teritorijos, apsauga bei išsaugojimas yra reglamentuoti Pasaulio paveldo konvencija bei susijusiais teisės aktais grindžiamais tarptautiniais abiejų valstybių įsipareigojimais.

„Lietuvos prašymas, kurį svarstytų UNESCO Pasaulio paveldo komitetas, būtų beprecedentis, suprantamas kaip tarptautinių įsipareigojimų laužymas ir neabejotinai pakenktų mūsų šalies įvaizdžiui tarptautinėje bendruomenėje. Ši teritorija yra siejama ir su kitais tarptautiniais aplinkosaugos reglamentavimais – Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų ekologiniu tinklu „Natura 2000“ ir kt.“, – teigiama Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pranešime spaudai.

KNNP teritorijos planavimo dokumentai leidžia vystyti įvairius Smiltynės rekreacinės infrastruktūros objektus. Šiuo metu yra parengti ir suderinti detalieji planai, kuriuos įgyvendinus Smiltynė taptų patrauklia poilsio vieta klaipėdiečiams bei miesto svečiams. Tarp objektų, laukiančių dėmesio ir finansavimo, yra galimybė sukurti Smiltynės miško parką, rekonstruoti Kurhauzą ir paversti jį veikiančiu viešbučiu, atstatyti istorinę smuklę, restoraną „Strandhalle“, mažųjų laivų uostą, įrengti rekreacinę infrastruktūrą į pietus nuo Naujosios perkėlos, paplūdimio aptarnavimo centrą ir eko kempingą, pritaikyti lankytojams Kopgalio fortą, atstatyti Kopgalio kaimą, įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus ir kt.

Pripažindama, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtra yra vienas svarbiausių strateginių ir ekonominių projektų, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija supranta Klaipėdos m. savivaldybės nerimą dėl galimų ekologinių uosto plėtros pasekmių, tačiau mano, kad urbanizuojant KNNP teritorijoje esančią Smiltynę būtų galima išspręsti klaipėdiečių ir miesto svečių poilsio ir rekreacijos poreikius.

Būtina pabrėžti, kad kurortinės teritorijos statuso suteikimas taip pat neprieštarauja KNNP tvarkymo planui bei kitiems galiojantiems teisės aktams.

Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija kreipiasi į ministrą pirmininką, prašydama, rengiant LR teritorijos bendrojo plano, Nacionalinio pažangos plano bei Lietuvos regioninės politikos baltosios knygos darniai ir tvariai plėtrai įgyvendinimo dokumentus, skirti dėmesį ir šioms aplinkybėms.

„Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija kviečia Klaipėdos m. savivaldybę, ieškant būdų miestiečių rekreacijai gerinti ir skatinant atsakingo verslo vystymą, diskutuoti su LR Vyriausybe ir atsakingomis institucijomis bei rasti racionalius sprendimus, atliepiančius šalies tarptautinius įsipareigojimus ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslus“, – teigiama Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pranešime.