Mobiliųjų namelių era Lietuvos pajūryje nesibaigia. Atokiose Palangos ir Šventosios teritorijose ir šiandien tūno Bangladešu praminti nelegalūs kempingai su dviem dešimtimis namelių ant ratų. Prieš juos gausi tikrintojų armija – bejėgė.

Pušyne slypi vagonėliai

Nors oficialiai teigiama, kad Palangos savivaldybėje kol kas kempingų nėra, jie vis tiek egzistuoja. Tik pavadinti stovyklavietėmis ar poilsinėmis.

Nuo Palangos link Šventosios pavažiavus Užkanavės gatve, akį patraukia didelė teritorija su pušyne įspraustais mobiliaisiais nameliais ir vagonėliais.

Po vasaros likę stalai, skubotai suręstos pavėsinės byloja, kad čia intensyviai poilsiauta.

Ant kopos – būda degtinei

Pajūryje ant apsauginės kopos keteros stypso dar vienas namelis, kurio paskirtis – daugiau nei mįslinga.

„Saulei palydėti. Poilsiautojai vakarais nori ir pasėdėti, išgerti“, – statinio naudą atskleidė greta esančios sodybos šeimininkas 86-erių Andrius Balčius.

Palangos aplinkos apsaugos agentūros specialistai ne kartą matė kopas darkantį statinį, tačiau nė vienam inspektorių nešovė į galvą reikalauti jį išgabenti.

„Tai pasieniečių palikimas. Prieš keletą metų Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės vadovybė paprašė leisti pastatyti šį margą namelį. Ir pasistatė, kad einantys pajūriu pasieniečiai turėtų kur nuo vėjo pasislėpti. Pasieniečiai čia jau nebepatruliuoja, o namelis liko. Nemanėme, kad tai yra koks nors aplinkosaugos pažeidimas“, – kalbėjo Palangos aplinkos apsaugos agentūros vadovas Antanas Čiunka.

Palikimas – lyg iš dangaus

Už apsauginio kopagūbrio šioje vietoje 40 arų sklype šeimininkauja du savininkai.

Devintą dešimtį įpusėjęs kuršių palikuonis A.Balčius ir senolio bevaikės sesers žemės dalį paveldėjęs palangiškis Algis Bendikas. Šis ir yra tikrasis naujojo verslo šioje pajūrio vietoje sumanytojas.

„Pats būdamas žvejas ieškojau, kur galėčiau pajūryje laikyti žvejybos valtis. Apsilankęs šioje sodyboje susipažinau su dviem vienišais senukais. Brolis ir sesuo, neturintys šeimų, gyveno vieniši. Sutarėme, kad laikysiu savo inventorių jų kieme. Po kelių metų žmonės prasitarė, kad neturi artimųjų ir nebūsią, kas juos palaidotų. Žmonės pasiūlė testamentu palikti šią žemę man manais už priežiūrą senatvėje. Taip, toks palikimas nukrito lyg iš dangaus“, – neslėpė A.Bendikas.

Savaitgaliais ūžė linksmybės

Atsisakęs žvejybos verslo ir gavęs kompensacijas, dabar jau pensijoje esantis A.Bendikas nutarė verstis turizmo paslaugų teikimu.

Į privačios žemės lopinėlį susivežęs dešimtis vagonėlių ir namelių ant ratų, naujasis sodybos šeimininkas ėmė priiminėti poilsiautojus.

„Aš moku mokesčius, verslo liudijimą išsipirkome. Ne visi nameliai mano, ten yra keli sūnaus, kitus draugai atsivežė. Taip ir paliko per žiemą. Aš į juos neįeinu“, – iš pradžių bandė aiškinti A.Bendikas.

Tačiau paklaustas, už ką moka mokesčius, vyras pripažino, kad nakvynės paslaugas poilsiautojams teikia.

„Išnuomojame, 10 litų para vienam žmogui. Tačiau ne visi moka. Kiti savo namelius pasilikę – atvažiuoja savaitgaliais pašvęsti“, – nebeslėpė A.Bendikas.

Vasaros pabaigoje čia užklydę klaipėdiečiai pasakojo, kad šioje vietoje iš tiesų savaitgaliais vyksta tokios išgertuvės, kad švenčiančiųjų balsai pajūriu sklinda kelis šimtus metrų.

Temstant lėbautojai sulenda į namelį, stovintį ant kopos.

Palangos savivaldybės specialistai tikino patys vyksiantys apžiūrėti šio nelegalaus statinio. Tačiau neaišku, ar kam teks skirti baudą: žemės savininkui senoliui ar pasieniečiams.

Išvietes skalavo jūra

„Norėjau oficialų kempingą įkurti, tačiau senolis, kuris taip pat valdo sklypo dalį, nenorėjo. Sakė, jam verslas nerūpi, vis tiek nedaug teliko šioje žemėje būti. Išgręžiau vandens gręžinį, įrengiau dušus, pastačiau tualetus“, – vardino A.Bendikas.

Palangos aplinkos apsaugos agentūros vadovas pastebėjo, kad valstybinio miško ribose pastatyti lauko tualetai iš tiesų rėžia akį.

„Jis ne tik tualetus įrengė, dalis namelių jau ant valstybinės žemės stovi“, – tikino A.Čiunka.

A.Bendikas tikino, kad vieną rytą pajūryje vanduo išplovė kelias plastikines išvietes.

„Kam išmesti, pastačiau miške. Aplinkosaugininkai pyksta, o man atrodo, kad geriau miške tualetus įrengti, nei po poilsiautojų išmatas vaikščioti. Švariau, kai tualetai yra. Ar geriau kai visi daro miške?“ – svarstė A.Bendikas.

Prieš tikrintojus – peilis

Kretingos urėdas Antanas Baranauskas tikino, kad ne kartą siuntė raštus A.Bendikui, kad nutemptų savo vagonėlius.

„Kiek toliau pavažiavus šiuo taku, yra dar viena tokia poilsinė. Mes ir su jais bandome kovoti. Juk privalėtų tvarkytis, higieninių sanitarinių sąlygų turėtų laikytis kiekvienas poilsio paslaugas teikiantis verslininkas“, – tikino A.Baranauskas.

Urėdas pastebėjo, kad vasarą poilsiautojus kaip bites medus traukia pajūryje įsikūrusios sodybos.

„Kempingai turėtų būti įrengti laikantis taisyklių, kad poilsiautojai bet kur nevažinėtų, nešiukšlintų, neuždegtų miško. Kitaip nei Nidoje, Palangoje – dideli mašinų srautai miškuose. Net atšalus pilna žmonių“, – kalbėjo urėdas.

Šiame pajūrio ruože tarnybų atstovai bandė apžiūrėti, kuo užsiima čia įsikūrusių sodybų šeimininkai. Tačiau viena savininkių tikrintojams atkišo peilį. Esą savo žemėje gyventojai turi teisę verstis kuo nori.

Palangos savivaldybės architektūros skyriaus vedėjas Svajūnas Bradūnas pripažįsta, kad privatininkai neįsileidžia tikrintojų.

"Yra dar Žemės įstatymas, ir žmogus privačioje žemėje negali kurti palapinių miestelio. Tai yra neleidžiama", – tikino S.Bradūnas.

Kempingai ar stovyklavietės?

„Prieš keletą metų paskelbėme sąrašą kempingų. Tačiau netrukus iš Turizmo departamento gavome laišką, kad nė viena ta poilsiavietė neatitinka kempingui keliamų reikalavimų. Todėl ir skelbiame juos kaip poilsiavietes ir stovyklavietes“, – teigė Palangos turizmo informacijos centro vadybininkė Egidija Smilingienė.

Palangos savivaldybės Ekonominės plėtros skyriaus vedėja Irena Šatkauskienė patvirtino, kad kol kas oficialiai kurorte nėra nė vieno kempingo.

„Jei poilsiavietėje yra namelių ant ratų, panašu, kad gyventojai teikia paslaugą, kuri yra nereglamentuota“, – aiškino I.Šatkauskienė

„Iš vienos pusės turime nurodymą bausti, tačiau neturime jokio įrankio. Jei įmonė moka mokesčius, neslepia pajamų, lyg ir neturėtume pagrindo bausti. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato atsakomybės už pažymėjimo neturėjimą", – kalbėjo I.Šatkauskienė.

Tikrina ne visus

Palangos visuomenės sveikatos centro specialistė pastebėjo, kad šiai tarnybai privalu tikrinti tik stacionarias poilsines.

„Turistinėms stovykloms mes leidimų neišduodame. Vagonėliai ar nameliai ant ratų nėra stacionarus statinys. Tačiau kempingai turi atitikti higienos normas, pavyzdžiui, privalu turėti tam tikrą tualetų skaičių“, – kalbėjo specialistė Jolita Vaznonytė.

Visuomenės sveikatos centras kontroliuoja tik tokias poilsiavietes kurioms privalu gauti higienos pasą.

„Kempingų veiklai nereikalingas higienos pasas. Nelegalios poilsiavietės tikrinamos tik tuomet, kai sudaromos išvažiuojamosios tarnybų komisijos“, – tikino J.Vaznonytė.

Specialistė pastebėjo, kad anksčiau įvairių tarnybų darbuotojai prieš kiekvieną sezoną apvažiuodavo visas poilsiavietes, tačiau tokia tvarka jau keletą metų pamiršta.

Mokesčių inspekcijos duomenimis, Palangoje net 35 verslininkai pernai teikė turistinės stovyklos paslaugas.