- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje gyvena apie 100 porų jūrinių erelių, kuriuos pamatyti didžiausia tikimybė yra Nemuno deltoje ir prie Kuršių marių.
Lietuvoje erelių daugėja
Jūrinis erelis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Galima teigti, kad jis Lietuvoje yra retenybė. Tai yra tipiškas vandens paukštis, kuris gyvena ten, kur yra vandens, žuvų.
Tuo pat metu tai ir išskirtinis, netgi karališkas paukštis. Jei pasiseks, jį galima pamatyti ir nuošaliuose miškuose, ir prie vandens telkinių. Šiuos paukščius traukia žuvingos vietos.
Viena iš tokių vietų Lietuvoje yra Nemuno delta ir Kuršių marios. Pastaraisiais metais šie paukščiai plinta ir kitose Lietuvos vietose. Jų galima pamatyti ir prie Kauno marių, ir prie kitų didesnių vandens telkinių.
Jūrinių erelių galima išvysti ir prie Baltijos jūros, nors joje žuvų vis mažėja.
Jūrinis erelis skiriasi nuo kitų vandens paukščių, pavyzdžiui žuvėdrų, kurios pasirengusios bet ką išlupti iš žmogaus rankų. Jūriniai ereliai vengia žmonių. Iš esmės jie yra tokie pat baugštūs kaip ir kormoranai.
Lietuvoje jūrinių erelių galima pamatyti prie jūros, Kuršių ir Kauno marių, Nemuno deltoje.
Pusė Europos erelių
Žurnalistas ir fotografas iš Norvegijos Knutas- Sverre Hornas ypač susižavėjo jūriniais ereliais. Šiuos didingus paukščius tarsi seka su malonumu fotografuodamas.
Jūriniai ereliai Norvegijoje yra kažkas panašaus į gandrus Lietuvoje. Per visą Norvegiją gyvena keliasdešimt tūkstančių jūrinių erelių porų. Šie paukščiai žavi ir tuo, kad kartą "susituokę" jau nesiskiria visą gyvenimą. Vidutinis šių paukščių amžius apie 20 metų.
K.-S.Horno teigimu, Norvegijoje gyvena maždaug pusė visos Europos jūrinių erelių. Jie ypač paplitę Norvegijos salose, pakrantėse pagal Norvegijos ir netgi Barenco jūras.
Didžiausi jūrinių erelių priešai yra varnos ir žuvėdros. Jos nepuola kautis su ereliu, bet puotauja jų kiaušiniais, kai tik randa lizduose.
Iki 1968 m. dideli jūrinių erelių priešai buvo ir žmonės. K.-S.Horno teigimu, norvegai juos medžiodavo ir valgydavo. Populiacija buvo labai sumenkusi. Įvedus draudimą medžioti jūrinius erelius, jų skaičiai Norvegijoje išaugo kartais.
Medžioklė: jūrinis erelis taikosi vandenyje nagais pagauti grobį. Knuto-Sverre Horno nuotr.
Nori sugrąžinti medžiokles
Dabar jūrinis erelis Norvegijoje laikomas tarsi šventu paukščiu. Jie ir toliau yra globojami ir saugomi, nors iš Norvegijos raudonosios knygos šis paukštis išbrauktas.
Kai kuriuose regionuose šie paukščiai išplito tiek, kad vietiniai gyventojai jau kelia klausimą, ar nevertėtų vėl sugrąžinti jūrinių erelių medžioklės.
Kai kuriuose regionuose yra ir prieš jūrinius erelius nusistačiusių žmonių.
Vieni mano, kad jūriniai ereliai naikina kitų jūros paukščių populiacijas, nes medžioja jų jauniklius. Anot K.-S.Horno, mitai apie erelius, kaip kitų paukščių medžiotojus, yra kiek išpūsti.
Apie 90 proc. jūrinių erelių maisto sudaro žuvys. Bet ir tai, kad jie sugauna nemažą kiekį jūros žuvų ne visiems žmonėms patinka. Čia panašiai kaip Lietuvoje, kur daug žmonių yra nusistatę prieš kormoranus, kurie neva sunaikina didelį kiekį žuvų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos apylinkės prokuratūrai paskirtas vadovauti prokuroras N. Šiaulys2
Naujuoju Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiuoju prokuroru paskirtas šios apylinkės prokuroras Nerijus Šiaulys. ...
-
Už šimtukus klaipėdiečiams – premijos: labiausiai džiugino vieno egzamino rezultatai
Klaipėdos abiturientus pasiekė informacija apie egzaminų rezultatus. Iš viso gauta 101 šimtukas, jų už lietuvių ir anglų kalbų egzaminus perpus mažiau nei pernai, bet už matematiką šimtukų gauta bemaž dvigubai daugiau nei prie...
-
Pajūrio merai prašo papildomų lėšų Klaipėdos universiteto ligoninei6
Septynių pajūrio savivaldybių merai kreipėsi į centrinę valdžią, prašydami skirti papildomų lėšų išeitinėms kompensacijoms ir patalpų pritaikymui Klaipėdos universiteto ligoninėje, penktadienį pranešė uostamiesčio ...
-
Per karščius – ir liūtys su perkūnija
Kita savaitė Klaipėdoje – vasariška ir karšta, tačiau sulauksime ir liūčių su perkūnija. Sinoptikai prognozuoja, kad nuo trečiadienio į uostamiesčio paplūdimius ims plūsti poilsiautojai, kadangi iki pat sekmadienio kaitins saul...
-
„Ignitis renewables“ pradeda edukaciją vaikams: su jūrinio vėjo elektrinėmis supažindina per žaidimą
„Ignitis renewables“, tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė, vysto pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parką Baltijos šalyse „Curonian Nord“. Šis projektas ne tik prisidės prie Lietuvos energetinės nepriklausom...
-
Klaipėdoje – senojo kariljono atgimimas
Klaipėdoje planuojama atgaivinti senąjį kariljoną, kurį planuojama sumontuoti buvusiame dujų fabrike įrengtame muziejuje. Jis bus naudojamas pagal paskirtį. Ketinama surinkti visus 40 varpų, įskaitant ir tuos tris, šiuo metu puošiančiu...
-
Paplūdimiuose – neramios dienos: atvykę prie jūros net nežiūri į įspėjamuosius ženklus1
Klaipėdos paplūdimiuose apstu lankytojų, patiriančių įvairių, ne itin malonių nuotykių. Daugiau problemų esą patiria ne vietiniai, bet atvykusieji iš kitų miestų ar šalių – šie esą net nežiūri į įspėjamuosius žen...
-
Klaipėdoje pradedami Žardininkų gatvės atnaujinimo darbai3
Pietinėje Klaipėdos miesto dalyje esanti Žardininkų gatvė sulauks pokyčių. Čia jau prasidėjo atnaujinimo darbai. Visame gatvės ruože bus įrengta nauja asfalto danga, pakeisti kelio bortai, susidėvėję šulinių ir lietaus surinkimo š...
-
Nelaimė Palangoje: sprogusio buto remonto darbus įmonės atliks labdaros pagrindu
Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus sako, kad visas buto, kuriame šią savaitę sprogo elektrinis paspirtukas, remonto išlaidas gali apmokėti savivaldybė. Tam dar turės pritarti miesto taryba, atkreipia dėmesį Š. Vaitkus. ...
-
Pribloškė elgetaujanti nėščioji71
Įvairiose uostamiesčio vietose klaipėdiečiai ėmė fiksuoti elgetaujančią nėščią moterį. Apie ją jau būta trijų pranešimų pareigūnams. ...