Nors tikroji euro įvedimo data Lietuvoje oficialiai dar neaiški, litų į eurus keitimo ir naikinimo planas yra parengtas iki smulkmenų. Prognozuojama, kad bankams gali tekti pakeisti dešimtis milijonų įvairių nominalų lietuviškų banknotų ir metalinių pinigų, kurių svoris siekia beveik 100 tonų.

Grynųjų pinigų mastai

Lietuvos banko duomenimis, 2013 m. spalio 31 d. apyvartoje cirkuliavo beveik 93 mln. įvairių nominalų litų banknotų, kurie svėrė apie 93 tonas. Jų suma siekė 11,538 mlrd. litų.

Naujausiais duomenimis, įvairių nominalų apyvartinių monetų yra beveik 1,152 mlrd. vienetų. Jos sveria apie 2 tūkst. 356 t, jų suma – 257 mln. litų.

Didžiausią visų banknotų apyvartoje dalį sudarė 100 (21 proc.) ir 200 litų (38 proc.) banknotai, o didžiausia visų monetų apyvartoje dalis – 1 ir 2 centų monetos (atitinkamai 39 ir 21 proc.).

"Šių metų spalio pabaigoje 1, 2 ir 5 litų monetos sudarė apie tris ketvirtadalius (77 proc.) visos monetų sumos apyvartoje. Per metus 5 ir 2 litų monetų apyvartoje sumos dalis padidėjo atitinkamai 1,6 ir 0,3, o 1 lito – sumažėjo 0,7 procentinio punkto", – teigė Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos direktorius Alis Jaramaitis.

Apyvartoje esantys litų banknotai buvo spausdinami visoje Europoje žinomose spaustuvėse. Teigiama, kad siekiant užtikrinti litų banknotų apsaugą buvo naudojami pažangiausi apsaugos būdai (vaivorykštinis spausdinimas, hologramos, optiškai kintantys dažai, blizgančios juostelės).

Apyvartoje esantys litai ir centai kaldinami Vilniuje įsikūrusioje Lietuvos monetų kalykloje, kuri priklauso ir kurią valdo Lietuvos bankas. Lietuvos banko išleistos kolekcinės (proginės) monetos yra kaldinamos taip pat šioje kalykloje.

Laukia sunaikinimas

Apyvartoje cirkuliuojanti lietuviška valiuta, litus pakeitus į eurus, turės būti sunaikinta, kaip ir iki šiol naikinami susidėvėję nacionaliniai pinigai. Lietuvos banko atstovų teigimu, sudilę banknotai nuolat yra išimami iš apyvartos ir naikinami.

Siekdamas, kad apyvartoje būtų tik kokybiški pinigai, Lietuvos bankas naudoja modernią, automatizuotą banknotų ir monetų apdorojimo įrangą.

"Į Lietuvos banką Vilniuje ir Kaune iš apyvartos grįžtantys pinigai perskaičiuojami, rūšiuojami, nustatomas jų susidėvėjimo laipsnis. Netinkami naudoti sunaikinami, o geros kokybės – vėl išleidžiami į apyvartą. Tai nuolatinis procesas", – tvirtino A.Jaramaitis.

Taip sunaikinti buvo iš apyvartos išimti 1991 m. laidos 1, 2, 5, 10, 20, 50, 100 litų banknotai, 1993 m. laidos 2, 5, 10, 20, 50 litų banknotai, 1994 m. laidos 1 lito banknotas, 1997 m. laidos 10 ir 20 litų banknotai.

Teigiama, kad popierinius pinigus naikina automatinės pinigų apdorojimo mašinos, kurios pagal nustatytas sąlygas pačios sprendžia, kada naikinti banknotą.

"Nebetinkamas banknotas mašinos viduje susmulkinamas be žmogaus dalyvavimo, iš banknoto lieka tik mažytės skiautelės, kurios išmetamos iš mašinos ir utilizuojamos kaip atliekos.

Kompiuteriai specialia programine įranga fiksuoja, kada ir kiek banknotų sunaikinta. Jų rodmenis tikrina vidaus auditoriai", – pasakojo A.Jaramaitis.

Monetos tarnauja ilgai, todėl sugadintų pasitaiko nedaug. Jos gali būti sulankstytos, buvusios ugnyje, paveiktos chemikalų. Tokios monetos supjaustomos specialia mašina arba deformuojamos presu, kad negalėtų būti atpažintos, o metalo laužas parduodamas.

Toks likimas laukia visų lietuviškų pinigų, kai bus įvestas euras.

Netektį kompensuos Vytis

Valstybėse, kuriose jau įvestas euras, į apyvartą leidžiami 5, 10, 20, 50, 100, 200, 500 eurų banknotai. To paties nominalo banknotai vienodi visose euro zonos valstybėse.

Tačiau šių valstybių leidžiamų monetų vienoda tik viena pusė, o kita skiriasi – ji vadinama nacionaline puse. Šiuo metu naudojamos aštuonių nominalų eurų apyvartinės monetos (1, 2, 5, 10, 20 ir 50 centų, 1 ir 2 eurų).

Pagal nacionalinę pusę galima atpažinti monetą išleidusią šalį. Monetų nacionalinėse pusėse panaudoti kiekvienai šaliai būdingi elementai, aplink kuriuos apskritimu išdėstyta 12 ES žvaigždžių. Nors viena (nacionalinė) jų pusė ir kitokia, tačiau visos eurų monetos galioja visoje euro zonoje.
"Lietuvos išleistų eurų monetų viena pusė bus su Lietuvos valstybės herbo simboliu Vyčiu, kita – bendra visiems eurams. Pagal visuomenės nuomonės tyrimą, atliktą Lietuvos banko užsakymu, Vytį regėti euro monetose pageidavo didžioji dalis Lietuvos gyventojų", – teigė A.Jaramaitis.

2005 m. Lietuvos banko valdyba patvirtino vilniečio skulptoriaus Antano Žukausko sukurtus apyvartinių euro monetų nacionalinės pusės tris gipsinius modelius, besiskiriančius papildomais dizaino elementais žvaigždžių lauke.

Technologinius eurų monetų pavyzdžius su Vyčiu galima pamatyti Lietuvos banko pinigų muziejuje Vilniuje, o jų vaizdus – Lietuvos banko internetinėje svetainėje.

Monetas kaldins sostinėje

Nacionaliniame euro įvedimo plane siūloma nustatyti, kad išankstinis pirminis eurų monetų paskirstymas bankams turėtų prasidėti ne vėliau kaip trys mėnesiai iki euro įvedimo dienos, o išankstinis pirminis eurų banknotų paskirstymas bankams – ne vėliau kaip du mėnesiai iki euro įvedimo dienos.

Taigi iki nurodytų terminų Lietuvos bankai privalės turėti ir banknotų, ir monetų. Eurų monetas pasirengusi kaldinti Lietuvos monetų kalykla, įsikūrusi Vilniuje.

"Mūsų valstybei euro įvedimui reikalingų eurų banknotų Lietuvos bankas ketina skolintis iš Eurosistemos centrinių bankų. Centrinis bankas banknotus skolina be jokio užmokesčio, o įsivedančios eurą šalies centrinis bankas juos grąžina po kelerių metų, kai pats organizuos euro banknotų spausdinimą", – teigė A.Jaramaitis.

Tai yra įprasta praktika įsivedančiose eurą šalyse. Tačiau kiek Lietuvai kainuos banknotų spausdinimas, šiandien Lietuvos banko atstovai atsakyti negali.

Stabili nacionalinė valiuta

Sprendimas įsivesti eurą šalyje vertinamas nevienareikšmiškai. Vienas iš euroskeptikų argumentų, kad litas šiandien – stabili valiuta. Nes Lietuvoje galioja fiksuoto nacionalinės valiutos kurso režimas, jį įteisino 1994 m. priimtas Lito patikimumo įstatymas.

Jame nurodyta, kad Lietuvos banko į apyvartą išleisti litai privalo ne mažiau kaip 100 proc. būti padengti aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis, arba, kitaip sakant, užsienio atsargomis. Šio reikalavimo griežtai ir laikomasi.

Lietuvos centrinis bankas į apyvartą išleidžia tiek litų, kiek komerciniai bankai jam parduoda bazinės valiutos – eurų. Litų kiekį apyvartoje lemia paklausa rinkoje.

Didžioji Lietuvos užsienio atsargų dalis yra eurais (apie 97 proc.), kitą dalį sudaro auksas (apie 5,8 t).

1940 m. vasarą, iki sovietų okupacijos, Lietuvos bankas penkiose užsienio valstybėse saugojo 9 593,4 kg aukso. Lietuvos auksą prieš Antrąjį pasaulinį karą saugojo, o atkūrus

Nepriklausomybę grąžino Prancūzija, Didžioji Britanija ir Tarptautinių atsiskaitymų bankas. Aukso kiekis nesikeičia.

1992 m. Švedijos vyriausybė už Lietuvos auksą, laikytą iki Antrojo pasaulinio karo Švedijos centriniame banke, grąžino 21,1 mln. Vokietijos markių. Visas JAV Federalinių rezervų sistemoje saugotas Lietuvos banko auksas po Antrojo pasaulinio karo buvo panaudotas nepriklausomos Lietuvos diplomatinės tarnybos emigracijoje veiklai finansuoti.

Vyriausybės nutarimas dėl euro įvedimo

Lito pakeitimas euru nepažeis sutarčių ir finansinių priemonių tęstinumo principo.

Euro įvedimas neturi pažeisti vartotojų ekonominių interesų. Bus imtasi visų priemonių, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo perskaičiuojant kainas, darbo užmokestį, pensijas, socialines išmokas ir kita. Tikslų ir teisingą perskaičiavimą į eurus užtikrina griežtos ir aiškios apvalinimo taisyklės.

Euro įvedimas negali būti pretekstas didinti mokesčius, rinkliavas, baudas ir kitas įmokas, šie dydžiai perskaičiuojami pagal aiškią aritmetinę apvalinimo taisyklę.

Vartotojai turi būti apsaugoti nuo galimų pažeidimų ir nusikalstamų veikų, susijusių su euro įvedimu. Visuomenė ir grynųjų pinigų tvarkytojai bus informuojami apie naujuosius pinigus, jų apsaugos ir atskyrimo požymius, bus vykdomi praktiniai mokymai siekiant išmokti atpažinti naująją valiutą.

Numatoma euro įvedimo Lietuvos Respublikoje diena – tam tikrų metų sausio 1-oji.

Šaltinis: "Valstybės žinios", Nacionalinis euro įvedimo planas, 2013 07 09.