A. Lukašenka nurodė šalies Vyriausybei pateikti siūlymus, kad komerciniai kroviniai būtų nukreipti iš Klaipėdos uosto į kitus uostus.

Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ penktadienį pranešė, kad A. Lukašenka paskelbė pasiruošimą atsakomosioms sankcijoms, nukreiptoms prieš Lietuvą ir Lenkiją.

„Dabar mes jiems parodysime, kas yra sankcijos“, – A. Lukašenką cituoja valstybinė Baltarusijos naujienų agentūra „BelTA“.

Grėsmingi pareiškimai

Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius tikisi, kad Baltarusijos vyriausybė įtikins šalies lyderį atsižvelgti į ekonominę tokio sprendimo žalą.

„Patys pareiškimai yra grėsmingi, jie verčia analizuoti situaciją. Galbūt Baltarusijos vyriausybė įtikins prezidentą paskaičiuoti praradimus ir manau, kad sveikas protas turėtų nugalėti“, – žurnalistams sakė R. Sinkevičius.

„Neįvertinant tos naudos, kurią gauna Baltarusijos valstybė, paslaugų ir kainų, kurias gauna krovinius veždama per Lietuvos uostus, nubaus patys save, ne tik mūsų paslaugas teikiančias įmones“, – pridūrė jis.

Pasak ministro, situacija bus stebima – kiek A. Lukašenkos pareiškimai kelia grėsmę, o kiek tai yra „tiesiog žodiniai pareiškimai, skirti vietinei auditorijai“. Jo teigimu, tikimybė, kad A. Lukašenka realiai gali krovinius nukreipti kitur, yra „50 su 50“.

Anot jo, Baltarusijos grasinimų nukreipti krovinius nuo Klaipėdos buvo ir anksčiau.

Patys pareiškimai yra grėsmingi, jie verčia analizuoti situaciją.

„Aš suprantu, kad čia galimi įvairūs žaidimai, nepagrįsti logika. Galima tranzituoti krovinius ir pervežti už nulinį tarifą, jeigu tai paremta politiniais sprendimais. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje nulinio tarifo taikymas, vežant atskirus krovinius iš atskiros šalies, yra neilgalaikis, iškreipiantis konkurenciją“, – sakė R. Sinkevičius.

Uosto vadovas Algis Latakas anksčiau šį mėnesį sakė, kad Baltarusija staiga nukreipti krovinių į kitus uostus negalėtų, nes tam būtinas techninis parengimas ir specializuoti terminalai, kokie yra Klaipėdoje.

Galima nukreipti į kitus uostus

Tačiau R. Sinkevičius sako, kad techniškai krovinius nukreipti į kitus uostus, pavyzdžiui, Rusijos, būtų galima pakankamai greitai.

„Man atrodo, kad tai ilgai neužtruktų. Tiek Rusijos, tiek Latvijos uostai turi pakankamus pajėgumus perkrauti tuos krovinius. Ir tų uostų skaičius yra nemažas. Taip kad perorientavimas ilgai netruktų, ypač kalbant apie Rusijos kryptį, kur nereikalingos muitinės procedūros, jos atkrenta“, – kalbėjo ministras.

„Žinoma, tai užtruktų, jei kroviniai būtų nukreipti į vieną iš mūsų kaimyninių uostų“, – sakė jis.

R. Sinkevičius / M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Anot R. Sinkevičiaus, Baltarusijai pradėjus grasinti sankcijomis Lietuvai ir Lenkijai, kurios remia kaimyninės šalies opoziciją, solidarią poziciją privalo išreikšti ir Europos Sąjunga (ES).

Ministras sakė negavęs jokių oficialių perspėjimų iš Baltarusijos, o apie planus nukreipti krovinius nuo Klaipėdos uosto išgirdęs iš žiniasklaidos.

Baltarusija pakenktų tik sau

Lietuvos susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sako, kad šiuo metu pokyčių vežant kovinius per Lietuvą nėra, tačiau, pasak jo, politiniai Minsko sprendimai pakenktų pačios Baltarusijos ekonomikai ir šios šalies žmonėms.

„Šiandien jokių sutrikimų krovinių judėjimo nėra. Būtų tikrai nelogiška ir blogai, jeigu būtų priimami sprendimai, kurie pakenktų pačių baltarusių žmonių gerovei. Nes nukreipimas ar kažkokie tokie politiniai sprendimai pakenktų Baltarusijos gyventojų situacijai“, – BNS sakė J. Narkevičius.

Anot jo, šis klausimas buvo aptartas praėjusią savaitę su Klaipėdos jūrų uosto, „Lietuvos geležinkelių“ atstovais.

J. Narkevičius / M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Susisiekimo ministras teigia nematantis galimybių Baltarusijai taip paprastai nukreipti krovinius kita kryptimi.

„Mes nagrinėjome situaciją, ji yra aiški, kad kitų alternatyvų šiandien nėra, kad galima būtų naudotis arba iš Latvijos, arba iš Peterburgo uostų. Čia situacija yra tokia“, – sakė ministras.

Vis dėlto J. Narkevičius pripažino, kad Lietuvai prarasti didelę krovinių tranzito dalį būtų skausminga.

„Krovinių srautai – geležinkeliai – tai yra penktadalis viso srauto, Klaipėdos jūrų uosto – virš 16 (mln. – BNS) tonų perskirstymas yra. Tai, aišku, yra ženkli prekių judėjimo grandis. Bet mes turime vertinti šios dienos situaciją – ji yra nepasikeitusi“, – aiškino ministras.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, Baltarusijos kroviniai pernai sudarė 30,2 proc. metinės Klaipėdos uosto krovos – jų perkrauta 15,5 mln. tonų.