Lypkiai šiandien atrodo tarsi po branduolinio sprogimo. Tačiau apleistą kaimą Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje tvarkyti delsiama, nes per metus taip ir nebaigti žemės nuosavybės tvarkymo formalumai.

Pasiliko: net ir išsikėlus visiems kaimynams, L.Tarozienė tebegyvena Lypkiuose.

Gyvastis: prie vienintelio namelio dar matyti, kad čia gyvena žmonės.

Iš Lypkių kaimo, ilgainiui apsupto Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos, žmonės teoriškai iškeldinti prieš metus.

Vis dėlto netoliese iki šiol ganosi karvė, vaikštinėja vištų pulkas. Tai – paskutinės Lypkių gyventojos Liudmilos Tarozienės ūkis.

Kaimynams išsikėlus, ji liko apleistoje gyvenvietėje.

Kaimas pakliuvo į pramonės plėtros zoną.

Tačiau moteris neturi jokių būsto nuosavybės dokumentų, todėl jai nepriklausė kompensacija už visuomenės reikmėms paimtą turtą.

23 Lypkių gyventojams buvo išmokėta 18 mln. litų ir žmonės išsikraustė.

L.Tarozienė liko ir gyvena, kol kas nors nesiims buvusio kaimo šluoti nuo žemės paviršiaus.

„Statiniai nėra įregistruoti, neįformintos ir nuosavybės teisės. Mūsų įkalbėta moteris padavė prašymą socialiniam būstui gauti“, – pasakojo Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė.

Tačiau L.Tarozienė Lypkiuose tikriausiai dar kurį laiką užsibus.

Gyventojams priklausiusių 56 hektarų biurokratai dar neįformino naujam šio turto valdytojui – valstybei ar savivaldybei.

Esą tik tada bus galima spręsti tos teritorijos sutvarkymo ir išvalymo klausimą.

„Su savivaldybe kalbėjome apie sutvarkymą. Bet atliekų tvarkytojai pasižiūrėjo, kad didžioji dalis šiukšlių – statybinis laužas, į sąvartynus priimti jo nelabai gali. Todėl kol kas jokių veiksmų nedarome“, – neslėpė Klaipėdos LEZ‘o valdymo bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas Raimondas Bakas.